Auksinis stafilokokas
Daugelio šalių medikai šią bakteriją vadina žudike, nes ji yra ne tik labai pikta, bet ir klastinga. Auksiniu stafilokoku galima užsikrėsti nuo sveiko jį nešiojančio žmogaus buitiniu būdu ir net gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, sveikstant po operacijos.
Anot mikrobiologijos specialistų ir kai kurių medikų, auksinio stafilokoko (Staphylococus aureus) nešiotojai yra daugybė augančių vaikų ir apie trečdalis suaugusiųjų. Ši bakterija paprastai ramiai gyvena žmonių nosiaryklėje ir susiklosčius tam tikromis aplinkybėms, pavyzdžiui, smarkiai nusilpus imunitetui, suaktyvėja. Tada ji, kaip sakoma, kerta iš peties – per kraują patekusi į plaučius, širdies vožtuvus, kaulus, galvos smegenis ar kitus organus, sukelia pūlinį jų uždegimą.
Auksinis stafilokokas dažnai sukelia ir kraujo infekciją, pasireiškiančią didele temperatūra, šaltkrėčiu, silpnumu. Kitų auksinio stafilokoko sukeltų ligų simptomai priklauso nuo to, kuris organas bakterijos pažeidžiamas. Tarkim, jei odos gleivinė, joje susiformuoja pūlinių ar furunkulų, jei plaučiai, – prasideda pūlinis šio organo uždegimas ir t. t. Kadangi daugybė auksinio stafilokoko sukeltų ligų kelia pavojų gyvybei, jas būtina kuo skubiau gydyti specialistų skirtais antibiotikais. Deja, šie ir kiti dažnai papildomai medikų skiriami auksinio stafilokoko bakterijas žudantys vaistai niekada nebuvo ir nėra vienintelis išsigelbėjimas. Tyrimais įrodyta, kad labai svarbi yra ir paties organizmo kova. Todėl, susirgus tokia sunkia liga, labai svarbu taisyklingai maitintis, nepervargti, atsisakyti vidines organizmo galias slopinančių žalingų įpročių.
Kalbėdami apie auksinį stafilokoką, negalime nutylėti dar vieno svarbaus dalyko: su gyvenamąja aplinka susijęs auksinis stafilokokas paprastai yra jautrus stipriausiai jį veikiančiam penicilinų grupės antibiotikui meticilinui. O gydymo įstaigose plintanti tokia bakterija jau tapo atspari ne tik jam, bet ir kitų rūšių antibiotikams, nepasiduoda ji ir stiprioms dezinfekcinėms priemonėms. Kad ir kaip būtų, situacija kontroliuojama – visose medicinos įstaigose dedama pastangų sustabdyti auksinio stafilokoko infekcijos protrūkius. Nuo gyvenamoje aplinkoje migruojančių tokių mikrobų, deja, turime gelbėtis patys. Bet kuriuo atveju nepamirškite svarbiausio: nuo auksinio stafilokoko klastos patikimai saugo stiprus imunitetas.
Įsidėmėkite! Auksinis stafilokokas didžiausią pavojų kelia mažiems vaikams, taip pat suaugusiesiems, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis odos, inkstų bei kepenų ligomis.
Herpes simplex virusas
Patekęs į žmogaus organizmą (šio viruso nešiotojai yra net 90 proc. pasaulio žmonių populiacijos) ir įsitvirtinęs stuburo smegenyse, šis mikrobas visam gyvenimui tampa ištikimu jo palydovu. Vienais atvejais taip ir nesuranda progos pasireikšti, kitais šeimininko sveikatą lengvai ar stipriai sutrikdo net kelis kartus per metus.
Herpes simplex (paprastosios pūslelinės) virusas yra dviejų tipų. Pirmojo atstovas (Herpes labialis) dažniausiai pažeidžia veido sritį, tiksliau, lūpas, skruostus, nosies sparnelius, burnos ar akių gleivines. Paprastai juo užsikrečiama kontaktuojant su sergančiu žmogumi ir tik labai retais atvejais – su viruso nešiotoju (liečiant minėtų asmenų kūną ar daiktus, bučiuojantis ir pan.). Antrojo tipo virusas (Herpes genitalis) plinta lytiniu būdu (retai – per intymiosios higienos reikmenis) ir pažeidžia išorinius lytinius organus bei išangę.
Paprastosios pūslelinės virusas pasireiškia tokiais simptomais kaip skausmingos, niežtinčios, vandeningos pūslelės, silpnumas, padidėję aplinkiniai limfmazgiai, o kartais ir pakilusi kūno temperatūra. Tada, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių (nuolatinio streso, nuovargio, prastos mitybos, lėtinių ligų ir pan.) nusilpsta žmogaus imuninė sistema. Negydoma paprastoji pūslelinė gali komplikuotis smegenų, kepenų, plaučių ar kitų gyvybiškai svarbių organų uždegimu. Taigi Herpes simplex virusas yra ne mažiau klastingas nei auksinis stafilokokas, todėl jam suaktyvėjus būtina konsultuotis su gydytoju.
Ar žinote, kad...
- ► Pastebėta, kad Herpes simplex virusas yra linkęs suaktyvėti žiemos ir pavasario arba vasaros ir rudens periodais.
- ► Paprastosios pūslelinės virusu dažnai užsikrečiama dar ankstyvoje vaikystėje. Dažniau, kai vos gimusį kūdikį bučiuoja, jo čiulptuką laižo sergantys tėvai, rečiau – per gimdymą.
- ► Nemažai žmonių visame pasaulyje vargina ir kitas Herpes šeimos virusas Herpes zoster. Pirmą kartą jam patekus į organizmą oro lašiniu būdu (jį perduoda sergantieji vėjaraupiais), susergama vėjaraupiais. Ligai atsitraukus, Herpes zoster virusas tarsi pasislepia tarp nervų ląstelių, o vyresniame amžiuje nusilpus imunitetui sukelia daug sunkesnę ligą – juostinę pūslelinę. Tai labai varginanti liga, pasireiškianti gausiai šlapiuojančiu odos bėrimu, kuris paprastai juostomis išsidėsto įvairiose kūno vietose.
Helicobacter pylori bakterija
Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad apie 80 proc. mūsų šalies gyventojų yra Helicobacter pylori bakterijos nešiotojai (imant pasauliniu mastu, ši bakterija gyvena daugiau nei pusės planetos gyventojų skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje). Apie 10 proc. jų dėl šio mikroorganizmo poveikio suserga įvairiomis virškinamojo trakto, odos, kraujagyslių ar kitomis ligomis, likusieji paprastai negalavimų išvengia. Manoma, kad pagrindinės priežastys, suaktyvinančios skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinėje gyvenančios Helicobacter pylori bakterijos dauginimąsi, yra ilgai trunkančio streso, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais bei rūkalais nusilpęs imunitetas, neracionalus vaistų vartojimas, įvairios genetinės priežastys (artimi žmonės, sergantys ar sirgę gastritu, opalige, skrandžio vėžiu).
Kaip užsikrečiama Helicobacter pylori bakterija? Paprastai nuo sergančio žmogaus buitiniu būdu: nesilaikant asmens higienos taisyklių, naudojantis tais pačiais stalo įrankiais ir pan., taip pat per bučinius. Mamos dažnai šį mikrobą kūdikiams perduoda per seiles ant žinduko. Helicobacter pylori bakterijos žmogaus skrandyje gali atsidurti ir per procedūras, atliekamas prastai sterilizuotu endoskopu bei skrandžio zondu.
Dažniausiai ši bakterija sukelia gleivinės uždegimą ar opaligę, rečiau – skrandžio ar dvylikapirštės žarnos vėžį. Ar tikrai dėl tokių negalavimų kalta Helicobacter pylori bakterija, medikai paprastai nusprendžia atlikę specialų testą. Jai sunaikinti įprastai yra skiriamas gydymas kelių rūšių antibiotikais.
Ar žinote, kad...
- ► Tyrimais nustatyta, kad daugiau nei 95 proc. dvylikapirštės žarnos ir daugiau kaip 80 proc. skrandžio opaligės atvejų yra susiję su Helicobacter pylori bakterija.
- ► Žmogus pats gali nusistatyti, ar jo skrandyje yra minėtų mikrobų. Tereikia vaistinėje įsigyti ir atlikti specialų testą. Spiritu dezinfekuota piršto pagalvėlė praduriama sterilia adata ir kraujo lašas užlašinamas ant specialios kasetės. Po pusės minutės ant minėtos kasetės reikia užlašinti ir specialaus skysčio. Maždaug po 10 min. testo langelyje išryškėja teigiamas arba neigiamas atsakymas.
- ► 1983 m. australų mokslininkai B. Marshalas ir R. Varenas nustatė, kad Helicobacter pylori bakterija beveik visada gyvena pacientų, kurie turi skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą, organizme. Už šį atradimą 2005 m. jie tapo Nobelio premijos laureatais.
