Susirgus vaikui, tėvų požiūris keičiasi
„Kartais tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nusprendžia neskiepyti savo vaiko planiniais skiepais. Toks sprendimas gali atrodyti gal ir nepavojingas, kol neužklumpa sunki liga, pavyzdžiui, pneumokokinė, meningokokinė, Haemophilus influenzae B infekcija, nuo kurios buvo galima pasiskiepyti“, – kalba LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas D. Varaškevičius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Susidūrus su, kaip mes vadiname, bakterijomis-žudikėmis, sukeliančiomis ligas, turinčias didelį vaikų mirtingumą, tėvų požiūris į skiepų kalendorių, kurio laikosi šeimos ir vaikų ligų gydytojai, dažniausiai kardinaliai pasikeičia“, – pastebi jis.
Būna, kad vaiko skiepijimo planą suardo sunki lėtinė onkohematologinė, autoimuninė, alerginė liga, kurių, pasak patyrusio vaikų ligų gydytojo ir centro vadovo D. Varaškevičiaus, pastaruoju metu diagnozuojama vis daugiau.
Skiepų kalendorių galima „pasivyti“
Dėl ligos praleidus vieną ar daugiau skiepų, ypač užsitęsus tokiam periodui, sutrinka ir tėvai, ir vaiko ligą gydantys specialistai, nežinantys, ką patarti dėl praleistos planinės vakcinacijos.
Ar galima pradėti skiepyti vaiką, kuris dėl lėtinės ligos praleido porą ar net keletą skiepų? O jei vaikas tėvų sprendimu apskritai nebuvo vakcinuotas, bet tėvai nusprendė šio eksperimento atsisakyti, – ar įmanoma pradėti skiepyti, sakykim, dvejų metų nė karto dar nevakcinuotą vaiką?
„Be jokių abejonių, galima. Esame turėję vaikų po sunkių operacijų, lėtinių ligų epizodų, per kuriuos vakcinacijos buvo atsisakyta. Viena trejų metų mergaitė dėl sudėtingos kardiochirurginės intervencijos neturėjo nė vieno skiepo. Ją, kaip ir kitus skiepus praleidusius vaikus, sudarius individualų planą maždaug pusantrų metų bėgyje sėkmingai paskiepijome visais planiniais skiepais“, – pasakoja D. Varaškevičius.
Esame turėję vaikų po sunkių operacijų, lėtinių ligų epizodų, per kuriuos vakcinacijos buvo atsisakyta.
Pasak jo, pažangi pasaulinė praktika yra tokia, kad sunkiomis ligomis sergantys vaikai turi būti paskiepyti planine tvarka numatytais skiepais ir dar, jei įmanoma, papildomai vakcinomis, apsaugančiomis nuo daugiu ligų – gripo, koronainfekcijos, erkinio encefalito.
Atgyja pamirštos užkrečiamosios ligos
„LSMU Kauno ligoninėje turime visą spektrą vaikų gydytojų – vaikų pulmonologas, vaikų gastroenterologas, vaikų nefrologas, vaikų kardiologas, vaikų chirurgas, okulistas, ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas, bet, kadangi anksčiau buvome Infekcinė vaikų ligoninė, itin stiprios pas mus vaikų infektologų pajėgos, tiek infekcinių vaikų ligų profilaktikos, tiek gydymo srityje“, – pabrėžia Vaikų skubios pagalbos ir konsultacijų centro vadovas D. Varaškevičius.
Jo teigimu, jei tėvai praleidžia vaiko skiepą ar netgi ne vieną vakcinaciją, tai nėra neišsprendžiama problema. „Reikia atvykti pas mus, mūsų specialistai vaikui paskirs skiepus individualia tvarka ir saugiai vaiką vakcinuos“, – apie sprendimą vaikui praleidus planinius skiepus kalba D. Varaškevičius.
„Nepamirškime, – pabrėžia jis, – kad tymai, raudonukė, kokliušas, skarlatina, poliomielitas, difterija, kitos vaikų ligos išnyko tik skiepų dėka, mažinant ir išgyvendinant sergamumą, o svarbiausia mirtingumą. Šiandien kelia nerimą vėl atgyjantis sergamumas kai kuriomis šiomis „senosiomis“ vaikų ligomis, ypač sunkiais, komplikuotais vėjaraupiais, kuriais vaikas gali sirgti kartu su skarlatina, tonzilitu, kovidu, antrine bakterine odos infekcija. Tuomet vėjaraupiai su gretutine liga ar komplikacijomis kelia labai rimtą pavojų. Nuo šios, kaip ir daugelio kitų vaikų infekcinių ligų, geriausia profilaktikos priemonė – skiepai.“
