Tik sulaukęs pilnametystės Edvinas suprato, kad nori girdėti kaip kiti. Pradėjęs nešioti klausos aparatus jis pagaliau išgirdo paukščių čiulbėjimą, o šiandien, kaip pats sako, gyvenimo be klausos aparatų tiesiog nebeįsivaizduoja.
Galvojo, kad taip girdi visi
„Kadangi klausos sutrikimai mane lydėjo nuo vaikystės, augant maniau, kad tai normalu, jog taip girdi visi. Nors tai, kad neprigirdžiu, mano tėvai pastebėjo anksti, aš pats tai suvokiau tik ankstyvoje paauglystėje“, – prisimena vaikinas.
Pirmąjį klausos aparatą Edvinas pradėjo nešioti būdamas beveik 10-ies, tačiau priprasti prie jo buvo sudėtinga, nes nenorėjo išsiskirti iš kitų.
„Kadangi buvau dar vaikas, kuriam labai rūpėjo kitų nuomonė, į klausos aparatą žiūrėjau neigiamai ir jo nešioti nenorėjau – buvau užsidėjęs vos porą kartų. Norėjau būti kietekas ir man tai atrodė nepriimtina“, – pasakoja Edvinas ir priduria, kad su aplinkinių replikomis niekuomet nesusidūrė, o noras neišsiskirti kilo iš vidaus.
Vaikinas pasakoja, kad suvokimas, jog nori girdėti kaip kiti, atėjo sulaukus pilnametystės. Tuomet jis dar mokėsi, todėl pasinaudojo galimybe gauti du valstybės finansuojamus klausos aparatus.
Teko ir pamesti
Edvinas juokauja, kad nuo vaikystės turi įprotį pamesti daiktus – taip nutiko ir su vienu iš klausos aparatų. „Beveik metus laiko nešiojau tik vieną klausos aparatą, dėl ko atsirado diskomfortas, nes galėjau girdėti tik viena puse. Tuomet kreipiausi į „Audiomedika“ klausos protezavimo specialistus, kurie pagal mano asmeninius poreikius pritaikė man naujus klausos aparatus“, – patirtimi dalinasi vaikinas.
Tiesa, šiuo metu Edvinas naudojasi ir mobiliąja aplikacija, kuria galima valdyti klausos aparatus. Joje yra buvimo vietos prieiga, todėl padeda rasti pametus, praneša, kada laikas krauti bateriją. Jos pagalba galima reguliuoti garsą – pagarsinti bei patylinti, išjungti aplinkos garsus.
„Mobilioji programėlė kartais tikrai praverčia. Nors dabar naudoju ją rečiau, nes aparatus esu nusistatęs taip, kaip man patogu“, – teigia Edvinas.
Mažiau įtampos
Labiausiai Edvinas džiaugiasi tuo, kad pradėjus nešioti klausos aparatus, gyvenime pradėjo jausti mažiau įtampos. „Pastebiu, kad į gerą pasikeitė bendravimas su aplinkiniais, esu labiau atsipalaidavęs. Anksčiau klausa būdavo nuolat įsitempusi, tekdavo prašyti pakartoti, tačiau dabar džiaugiuosi galėdamas girdėti artimuosius net būdamas kitame kambaryje, ko negalėdavau anksčiau“, – apie tai, kas pasikeitė, pasakoja pašnekovas.
Vaikinas pasakoja, kad anksčiau buvo garsų, kurių jis visai negirdėjo. Vienas tokių – paukščių čiulbėjimas. „Kai su seneliais išeidavom pasivaikščioti, jie klausdavo: „ar girdi paukščius?“, o aš sakydavau ne. Taip sutapo, kad pradėjus nešioti klausos aparatus, persikrausčiau į užmiestį, kur daugiau laukinės gamtos. Išėjus į lauką apėmė visai kitas jausmas. Aš išgirdau kiekvieną dalyką – kad lapai šlama, paukščiai čiulba, net vėją kitaip girdi. Visa tai pašviesino mano gyvenimą“, – dalinasi jis.
Įrankis naujo gyvenimo pradžiai
Edvinas ragina nedelsti kreiptis pagalbos ir nebijoti aplinkinių nuomonės, nes dažniausiai jie – labai palaikantys: „Nereikia delsti, nes tai yra įrankis naujo gyvenimo pradžiai. Nereikia bijoti ir aplinkinių – mane priėmė tiek nauji žmonės, tiek seni draugai. Nejaučiau visiškai jokio negatyvumo, o priešingai – palaikymą.“
Vaikinas atvirauja, kad šiuo metu savo gyvenimo be klausos aparatų nebeįsivaizduoja, o jo netekimas neigiamai paveiktų bene visas gyvenimo sritis. „Žinoma, gyventi galėčiau, bet tai įneštų labai daug neigiamų spalvų į mano gyvenimą, – pripažįsta Edvinas. – Grįžtų įtampa. Neišgirdus reiktų vėl klausinėti. Manau, kad būčiau liūdnas.“
Specialistės komentaras
„Audiomedika“ klausos protezavimo specialistė Daiva Charsika pastebi, kad kuomet klausa silpsta palaipsniui, žmogus pripranta, tačiau ilgainiui ateina momentas, kai pasidaro sunku ne tik pačiam, bet ir aplinkiniams. Klausant reikia įdėti daugiau pastangų, jaučiama įtampa, o tam, kad suprastų pašnekovą, pradedama žiūrėti į akis ir lūpas – tai pirmieji signalai, kad išties atėjo laikas kreiptis pagalbos.
Pasak D. Charsikos, klausos protezavimo specialisto misija – suteikti žmogui galimybę su tokia klausa, kokią jis turi, gyventi tokį gyvenimą, kokio nori. „Kadangi kiekvienas atvejis yra kitoks, todėl svarbu įsigilinti į kiekvieno paciento poreikius. Siekiame įsiklausyti, pasiūlyti pažangiausius technologinius klausos gerinimo sprendimus bei teikti nuolatinę pagalbą ir rūpestį, kol žmogus turi ir nešioja mūsų klausos aparatus“, – kalba specialistė.
Pritaikomi individualiai
Visi klausos aparatai yra pritaikomi individualiai, atlikus klausos tyrimą ir atsižvelgiant į kiekvieno asmeninius duomenis – ausies landos anatomiją, gyvenimo būdą, profesinę sritį bei motorinius gebėjimus.
„Klausos tyrimo tikslas yra nustatyti paciento klausos jautrumo lygį, įvertinti klausos nusilpimo laipsnį bei pobūdį. Vizito metu klausos specialistas atliks klausos patikrinimo audiogramą, nustatys ne tik nusilpimo lygį, bet ir priežastis, kokiose situacijose yra sudėtinga bendrauti. Tuomet pasiūlys ir padės išsirinkti tinkamiausią sprendimą, pritaikytą jūsų klausos poreikiams. Tyrimo bijoti nereikėtų, nes jis yra saugus ir neskausmingas bei trunka vos dešimt minučių“, – drąsina D. Charsika.
Svarbiausia, kad būtų patogu
Anot moters, svarbu, jog pacientui susitvarkyti su turimu aparatu būtų paprasta ir lengva, galimas ir nemokamas išbandymas: „Nemokamai klausos aparatus galima bandyti dvi savaites. Šis laikas skirtas padėti tiek pacientui, tiek klausos protezavimo specialistui suprasti, kas yra gerai, o ko trūksta ir užtikrinti, kad aparatas būtų tinkamas.“
Pasak jos, pradėję nešioti klausos aparatus, pacientai neilgai trukus pastebi teigiamų pokyčių, o didžiausias džiaugsmas specialistui – besidžiaugiantys pacientai. „Pacientai pasakoja, jog su aparatu labiau pasitiki savimi, jaučiasi emociškai stipresni, patiria mažiau įtampos ir lėčiau pavargsta. O kai žmogus ateina ir sako: „Aš džiaugiuosi girdėjimu“ – tai didžiausias džiaugsmas specialistui“, – dalinasi D. Charsika.
