Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro gydytojo otorinolaringologo Giedriaus Strazdo, procedūros efektyvumas priklauso ne tik nuo operacijos, bet ir paties paciento požiūrio į ligą. Reikėtų žinoti, kad knarkimą lemia ne vien pasunkėjęs kvėpavimas, bet ir netinkamas gyvenimo būdas.
Knarkimo problemas būtina spręsti
Knarkimo problemos kamuoja nemažą dalį žmonių nepriklausomai nuo jų amžiaus. Nors įprasta manyti, kad knarkimas – tai įkyrus triukšmas, kurį naktimis kelia greta miegantis, vis dėlto, medicininiu požiūriu, knarkimas vertinamas kaip liga, kelianti rimtą grėsmę visam organizmui. Apsunkintas kvėpavimas neleidžia organizmui įsisavinti reikalingo deguonies kiekio. Jo stygius miegant gali tapti rimtų ligų priežastimi, todėl atsiradus knarkimo simptomams reikėtų būtinai jais susirūpinti.
Jei knarkiant sustoja kvėpavimas, tai gali sukelti rimtas širdies, kraujagyslių sistemos problemas, padidinti infarkto ar insulto riziką.
„Dažnai teigiama, kad knarkimas yra ne liga, ne paties knarkiančiojo, o aplinkinių problema. Tačiau, jei knarkiant sustoja kvėpavimas, tai gali sukelti rimtas širdies, kraujagyslių sistemos problemas, padidinti infarkto ar insulto riziką“, – knarkimo keliamas grėsmes įvardija gydytojas otorinolaringologas G.Strazdas.
Ieškant gydymo būdų pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į ligos atsiradimo priežastis. O jos labai įvairios, nepriklausomai nuo amžiaus. Vaikus jis kamuoja dėl padidėjusių tonzilių ar adenoidų, o štai suaugusieji knarkimo bėdas neretai prisišaukia ir patys.
Knarkimą sukeliančios priežastys
Pasak specialisto, didelę įtaką knarkimui turi neteisingas gyvenimo būdas. Alkoholis, migdomieji vaistai, nutukimas – tai ne tik širdies ritmo veiklą trikdantys veiksniai. Žalingi įpročiai kuria palankias sąlygas knarkimo problemoms rastis. Norint jų išvengti, reikėtų susirūpinti savo fiziniu aktyvumu, mityba ar atsikratyti žalingų įpročių.
Dažna knarkimo priežastimi tampa ir netinkamas lėtinių kvėpavimo ligų gydymas. Susirgus sloga labai svarbu nepiktnaudžiauti gleivinę sutraukiančiais lašais į nosį, nes ilgalaikis jų vartojimas gali sukelti pripratimą ir sutrikdyti kvėpavimo veiklą.
„Kai užgula nosį, dažnas mūsų linkęs griebtis nosies lašų ir net nepamąsto, kad per ilgai vartojami jie gali ne tik padėti, bet ir sukelti rimtų problemų. Dėl lašų sukeltos lėtinės slogos kreipiasi vis daugiau pacientų. Nosies užgulimą gali sukelti įvairios priežastys, tokios kaip iškrypusi nosies pertvara, lėtinis sinusitas ar alerginis nosies gleivinės pažeidimas, kurių gydymo priemonės yra skirtingos. Vartojant lašus ilgiau kaip 5–7 dienas gali išsivystyti pripratimas. Šio vaisto vartojimas ne tik nepašalina minėtų ligų ar knarkimo priežasčių, bet iš esmės pablogina paciento būklę“, – slogos gydymo niuansus apžvelgia G.Strazdas.
Laiku kreiptis į specialistus
Specialistas pataria neužsiimti savigyda ir pastebėjus nepraeinančius ilgalaikės slogos simptomus – nedelsiant kreiptis į specialistus. Atlikęs tyrimus gydytojas otorinolaringologas įvertins nosies pertvaros, kriauklių, gomurio ar tonzilių būklę.
„Kreivos nosies pertvaros priežastimi gali tapti tiek traumos, tiek nosies pertvaros kaulinės ar kremzlinės dalies deformacijos vaikystėje, sparčiai augant. Apsunkintas kvėpavimas neaprūpina organizmo reikalingu deguonies kiekiu. Tai blogina gyvenimo kokybę, mažina darbingumą“, – operacijos poreikį komentuoja gydytojas.
Efektyvūs rezultatai
Kvėpavimo takų problemoms spręsti siūlomi keli efektyvūs chirurginio gydymo būdai: vienas jų – nosies kriauklių ir pertvaros plastika.
„Atlikus nosies kriauklių ir pertvaros plastiką pagerėja oro srautas per nosį į žemiau esančius kvėpavimo takus. Miegodamas pacientas kvėpuoja per nosį ir nesusidaro sąlygos knarkti. Tačiau jei knarkimas neišnyksta, reikalingas antras chirurginio gydymo etapas (ryklės tonzilių, minkštojo gomurio korekcija). Prieš planuojant chirurginį gydymą reikalingas ir miego tyrimas – polisomnografija“, – operacijos eigą komentuoja G.Strazdas.
Specialistas patarė nepasikliauti vyraujančiais mitais, o sprendžiant knarkimo problemas didelį dėmesį skirti ir gyvenimo būdo pokyčiams. Sveika gyvensena, rūpinimasis savo organizmu ir mityba lemia nemažą dalį operacijos sėkmingumo.
„Operacija visų bėdų neišspręs. Siekiant efektyviausių rezultatų pacientui privalu keisti ir gyvenimo būdą: mesti svorį, sportuoti, nerūkyti, nevartoti alkoholio. Patartina miegoti ant šono, pakėlus galvūgalį, reikėtų gydyti lėtines, alergines ligas, detoksikuoti organizmą“, – baigdamas pokalbį pabrėžė gydytojas otorinolaringologas G.Strazdas.
