Apie Omega-3 naudą sveikatai bei ligų prevencijai 15min kalbasi su gydytoja-kardiologe Saule Juozaitiene.
– Ar galėtumėte nupasakoti kas yra ir iš kur gaunamos Omega-3 rūgštys?
– Tai yra polinesočiosios riebalų rūgštys. Jų yra keletas skirtingų pogrupių, bet pačios svarbiausios ir naudingiausios mums yra alfa linoleno, eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgštys. Esmė yra tai, kad šios rūgštys turi vadinamąsias ilgąsias grandines ir yra labai gerai pasisavinamos.
Pirmojo randama kai kuriuose augaliniuose produktuose – pavyzdžiui, linų sėmenų aliejus yra sotus šių medžiagų ir turėtų būti ant daugelio žmonių stalo. Didžiausias kitų dviejų kiekis būna riebiose jūrų žuvyse, tokiose kaip lašiša, otas, tunas, menkės ir jų kepenėlės, sardinės ir, kaip bebūtų keista, silkė.
– O kaip aprūpinti organizmą šia rūgštimi?
– Svarbu žinoti, kad tai yra medžiagos, kurių mūsų kūnas negamina ir jas turime gauti iš išorės – geriausia su maistu. Gerai subalansuota dieta yra tokia, kuri neskatina ligų vystymosi, o nuo tam tikrų gali ir apsaugoti. Todėl pagal Europos dietologų rekomendacijas žuvies ir kitų Omega-3 turinčių produktų reikia valgyti 2-3 kartus per savaitę. Tai ypač aktualu lietuviams.
Tačiau realybė yra tokia, kad ne visada galime ir spėjame pasigaminti žuvies, galiausiai ne visi ją ir mėgsta. Be to, pirkdami žuvį turime žinoti kur ir kaip ji buvo užauginta, kokia jos kokybė. Tokiu atveju kartais tiesiog patogiau gauti Omega-3 rūgščių grynu pavidalu. Vieni yra gaminami iš žuvų, kiti – iš vėžiagyvių, tokių kaip kriliai.
– Užsiminėte, kad lietuviams yra ypač svarbu gauti šios medžiagos – kodėl?
– Kaip bebūtų liūdna, mes patenkame į tą Europos Sąjungos šalių grupė, kurioje vyresnių kaip 45-erių metų žmonių mirtingumas nuo insulto ar širdies ligų yra vienas didžiausių. Galiausiai, mirtingumas yra viena, bet baisu yra ir po šių ligų atsirandantis invalidumas išgyvenimo atvejais. Tai yra pagrindinės ligos, kurios išskina vyresnius žmonės.
Tai lemia tiek mūsų genetika, tiek gyvensena, tiek ir pats požiūris į gyvenimą, mokėjimas juo džiaugtis. Todėl mažų mažiausiai turime atkreipti dėmesį tai ką valgome ir kaip galime sau padėti, pakeisti mitybos įgūdžius ir nesirgti šiomis ligomis.
– Ar yra tyrimų, įrodžiusių Omega-3 naudą sveikatai?
– Pirmieji Omega-3 rūgščių tyrimai atlikti dar penktame dešimtmetyje. Tuos tyrimus paskatino pastebėjimas, jog Grenlandijoje inuitai širdies ligomis serga labai retai, nežiūrint to, kad dėl nepalankių klimato sąlygų beveik nevalgo daržovių. Dar įdomiau tyrėjams pasirodė tai, kad sergamumas šiomis ligomis yra mažesnis nei artimiausių kaimynų – danų bei švedų.
Tada ir buvo nustatytas ryšys tarp suvalgomo žuvies kiekio ir širdies ligų. Valgant riebią žuvį, kurioje yra daug Omega-3 riebiųjų rūgščių, sumažėja tikimybė susirgti koronarine širdies liga. Dėl to tie žmonės retai serga infarktu, insultu ir kraujospūdžio ligomis.
Pradėjus didesnius tyrimus su šiomis rūgštimis, nustatyta, kad jų cheminė sudėtis iš tiesų teigiamai veikia kraujagysles. Ši rūgštis mažina kraujospūdį, padeda reguliuoti cholesterolio kiekį, kurio padidėjimas yra pagrindinis aterosklerozės veiksnys. Pati medžiaga labai teigiamai veikia membranas, ląsteles, apsaugo kraujagyslių vidinį sluoksnį. Ji daro įtaką ir regai, imuninei sistemai, odos apsaugai, netgi nuotaikos svyravimams.
– Ar teigiamą Omega-3 poveikį galime ir pajusti?
– Poveikį iš tikrųjų galime pajusti. Pastebėti, kad giliau miegame, nesvyruoja nuotaika, neapima irzlumas, kad pamatavus kraujospūdį, jis būna normalus. Žmonės pastebi, kad rečiau serga gripu, kitomis virusinėmis ligomis.
Galiausiai tai signalizuoja ir tokie dalykai kaip lygi oda, pakankamai stangrūs sąnariai ir tamprūs raumenys sportuojant. Iš tikrųjų, tai gali būti pačių Omega-3 rūgščių poveikis.
Tiesiog kartais net ir tie žmonės, kurie nusprendžia labiau rūpintis savo sveikata, kartais pamiršta ir aplaidžiau pažiūri į Omega-3 rūgštis. Pradėti rūpintis pakankamu šios medžiagos kiekiu reiktų jau nuo mažų dienų, o gaudami jos reguliariai galime visą gyvenimą likti sveikesni, linksmesni ir geriau besijaučiantys.
