Tikėkime savimi – kiti irgi tikės
Kad apie save verta galvoti geriau, nei yra iš tiesų, parodė ir Camerono Andersono eksperimentas. Manydamos, kad esame talentingesnės, paskatiname ir kitus vertinti mus pozityviau.
Prieš eksperimentą mokslininkas paprašė tiriamųjų įvertinti savo geografijos žinias, o vėliau skyrė užduočių, atskleidžiančių tikruosius jų gebėjimus. Paskui dalyviai turėjo atlikti panašias užduotis su paskirtais partneriais. Tiriamieji lygino kolegų išsilavinimą bei statusą – kiek jie prisidėjo prie bendrų sprendimų, kiek buvo linkę lyderiauti, ar buvo verti pagarbos.
Jei galvosime, kad esame geros tam tikroje srityje, mus tokias ir matys.
Paaiškėjo, kad žmonės, kurie pervertino savo galimybes (prieš eksperimentą teigė išmanantys geografiją geriau, nei pasirodė iš tikrųjų), kitų buvo pripažinti kaip kompetentingiausi ir turintys aukščiausią statusą. Kitaip tariant, jei galvosime, kad esame geros tam tikroje srityje, mus tokias ir matys. Įdomiausia, kad savo žinias pervertinę asmenys buvo paminėti kaip geidžiamiausi lyderiai. Perdėtas pasitikėjimas savimi nebuvo suvoktas kaip arogancija (galbūt todėl, kad žmonės nuoširdžiai tikėjo savo jėgomis) – atvirkščiai, buvo nurodytas kaip kompetencijos požymis.
Taigi kartais verta nuoširdžiai tikėti savimi, nesvarbu, kad tai šiek tiek prasilenkia su tikrove. Svarbiausia, kad kitiems tai atrodo realybė!
Bijome nepritapti? Taip ir bus!
„Man rodos, mane apkalba“, – rodydama pirštu į besišnekučiuojančius kolegas guodžiasi bičiulė. Kartkartėmis visos pajaučiame nesaugumą ir baimę nepritapti, ypač kai nesame įtraukiamos į pasitarimus arba nesulaukiame kvietimo į vakarėlį. Tačiau kai kurie žmonės pasidaro paranojiški, kiekvieną aplinkinių veiksmą traktuodami kaip atstūmimą ar įrodymą, kad jų nemėgsta. „Jie iš manęs šaiposi, mane skundžia vadovybei ir t. t.“ Deja, tokių žmonių stipriausia baimė nesulaukti pripažinimo tampa realybe – matydami neadekvatų jų elgesį aplinkiniai iš tiesų nusigręžia.
Mokslininkė Jennifer Carson Marr pastebėjo, kad perdėtai įtarūs asmenys dviprasmiškas situacijas linkę interpretuoti neigiamai. Pavyzdžiui, jei girdi juoką valgomajame ir šis nutyla jiems įėjus į kambarį, tokie žmonės kur kas dažniau susirūpina, kad aplinkiniai juokiasi iš jų. Jie taip pat dažniau nei kiti tikrina artimųjų trumpąsias žinutes ar elektroninius laiškus, ieškodami slapto sąmokslo. Turbūt nenustebins ir kito tyrimo rezultatai: šie asmenys aplinkiniams kelia pyktį ir dažniausiai lieka vieniši. Paradoksalu, tačiau įsitikinimas, kad niekas jų nemėgsta, prišaukia neapykantą. Įsitikinimai keičia mūsų elgesį, o šis – žmonių reakcijas į mus.
Kur kas naudingiau tikėti geromis aplinkinių intencijomis – ir būsime maloniai nustebintos, kad taip ir yra.
Kai išsipildo kitų pranašystės...
Mes keičiame kitų žmonių elgesį, o jie keičia mūsiškį. Klasika tapusiame tyrime mokslininkas Robertas Rosenthalis mokytojams pamelavo, kad kai kurie mokiniai yra gabesni už kitus. Po kurio laiko palyginus „gabiųjų“ ir „kitų“ mokinių rezultatus buvo nustatyta, kad išgirtieji vaikai iš tiesų mokėsi geriausiai. Tačiau jų pažymiai buvo geresni ne dėl išskirtinio talento (visų tyrime dalyvavusių mokinių gebėjimai buvo labai panašūs), o dėl jiems rodomo ypatingo dėmesio: mokytojai dažniau juos skatindavo, kviesdavo atsakinėti ir pan. Suaugusiųjų tikėjimas, kad šie vaikai daugiau pasieks, padėjo jiems daugiau ir padaryti.
Jei vyras galvodavo, kad bendrauja su seksualia moterimi, jis pakeisdavo balso toną, o šis paveikdavo ir pašnekovės elgesį – ji daug dažniau koketuodavo nei kitos tyrimo dalyvės.
Aplinkinių lūkesčiai ne mažiau svarbūs ir meilės srityje. Psichologas Markas Snyderis tyrimo dalyviams vyrams pasakė, kad jie bendraus telefonu su patraukliomis arba nepatraukliomis moterimis ir parodė jų nuotraukas. Kol priešingos lyties atstovai liedavo širdį, mokslininkai stebėdavo abiejų pašnekovų kūnų kalbas. Jei vyras galvodavo, kad bendrauja su seksualia moterimi, jis pakeisdavo balso toną, o šis paveikdavo ir pašnekovės elgesį – ji daug dažniau koketuodavo nei kitos tyrimo dalyvės. Be to, vyrai seksualias pašnekoves įvertindavo kaip socialesnes ir šiltesnes nei kitos moterys. Vadinasi, išankstiniai aplinkinių lūkesčiai – teisingi ar ne – padėdavo pasiekti norimą rezultatą ir užmegzti artimesnį kontaktą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tyrimų objektas - meilė. Ką naujo atrado mokslininkai?
Šiuos tyrimo duomenis tikriausiai visos galime pagrįsti gyvenimiškais pavyzdžiais. Prisiminkime, kaip aplinkiniai bendrauja su mumis, kai esame geros ir blogos nuotaikos. Ir kaip reaguojame, kai matome susiraukusį kolegą...
Formulė labai paprasta: elkimės taip, kaip norime, kad elgtųsi su mumis; būkime tokios, kokios norime būti kitų akimis. Tada teigiami lūkesčiai ir taps realybe.
