Kiekvieno žmogaus organizme yra 140–150 g cholesterolio (daugiausia jo kaupiasi smegenyse, kepenyse, inkstuose). Tai – biologiškai aktyvi į riebalus panaši medžiaga, kurią gamina kepenys. Į organizmą cholesterolio patenka ir su maistu. Kaip žinome, jis skiriamas į gerąjį ir blogąjį.
Gerasis būtinas organizmui – be jo nesigamintų antinksčių ir lytiniai hormonai, vitaminas D ir kt. Be to, gerasis cholesterolis saugo nuo laisvųjų radikalų, padeda atsinaujinti ląstelėms, o svarbiausia – neleidžia kauptis blogajam cholesteroliui, kuris didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Įsidėmėkite! Idealiausia cholesterolio norma 3–5,2 mmol/l. Jei jis yra padidėjęs, būtina keisti mitybą, gyvenimo būdą ir profilaktiškai vartoti augalinės kilmės preparatų, padedančių mažinti cholesterolio perteklių kraujyje.
Bendrasis cholesterolio kiekis gali būti padidėjęs dėl gerojo cholesterolio pertekliaus. Tai yra gerai, nes kuo daugiau didelio tankio lipoproteinų, t. y. gerojo cholesterolio, tuo daugiau blogojo cholesterolio šalinama iš organizmo. Todėl tiksliausias cholesterolio tyrimas gaunamas atlikus ne bendrą cholesterolio kiekį kraujyje, o lipidogramą.
Svarbu ne tik mityba
Nors blogojo cholesterolio padidėjimą kraujyje labiausiai lemia nesveika mityba, turi įtakos ir paveldimumas, įvairios ligos. Ypač autoimuninės sistemos (cukrinis diabetas ir kt.), taip pat nutukimas, kepenų, inkstų, skydliaukės ar hormonų sistemos sutrikimai. Cholesterolio kiekis gali padidėti dėl tam tikrų vartojamų cheminių vaistų šalutinio poveikio, netgi jei nevalgote riebiai.
Todėl vyresnio amžiaus žmonėms kasmet profilaktiškai vertėtų ištirti cholesterolio kiekį kraujyje. Mokslininkų nuomone, blogojo cholesterolio kiekio padidėjimas gali būti ir viena iš sumažėjusio lytinio potraukio priežasčių, taip nutinka dėl suprastėjusios kraujotakos.
Cholesterolio kiekį reguliariai tikrinti reikėtų prasidėjus menopauzei: kai kiaušidės neišskiria pakankamai estrogenų, moters organizmas praranda natūralų vaistą, saugantį nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Sumažėjus estrogenų, gali pakilti ne tik kraujospūdis, bet ir blogojo cholesterolio (mažo tankio lipoproteinų) kiekis kraujyje.
Ką daryti? Patartina daugiau vartoti maistinių skaidulų ir daržovių, nes jose esantys fitosteroliai padeda reguliuoti cholesterolio kiekį.
Ko reikėtų vengti
Cholesterolio koncentracijai kraujyje turi įtakos turi ne tik riebus maistas, bet ir piktnaudžiavimas kava, alkoholiu, saldumynais ir cukrumi. Kai blogųjų angliavandenių gauname per daug, jų perteklių kepenys paverčia riebalų rūgštimis (trigliceridais), kurios didina išeminės širdies ligos riziką. Blogojo cholesterolio gali imtis kauptis taip pat dėl maisto medžiagų stygiaus ar nevisavertės mitybos, organizmą alinančių dietų, rūkymo.
Norint sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, vertėtų atsisakyti riebaluose kepto maisto. Įpraskite maistą troškinti, virti, kepti orkaitėje. Net jeigu žmogus nevartoja riebių produktų, neturi antsvorio, bet valgo riebaluose keptą maistą, gali padidėti blogojo cholesterolio kiekis – aukštoje temperatūroje riebalai išskiria toksinių, kancerogeninių medžiagų, kurios kenkia kraujagyslėms, kepenims. Reikėtų vengti ir paslėptų blogųjų riebalų (margarino, genetiškai modifikuoto aliejaus), kurių dedama į kepinius, šokoladą, ledus ir kt. Iš valgiaraščio mitybos specialistai pataria išmesti riebią mėsą (ypač kiaulieną), nepiktnaudžiauti riebiais pieno produktais.
Natūralios priemonės
Blogojo cholesterolio koncentraciją padeda mažinti vitaminas E, maisto papildai su chromu, žaliosios arbatos ekstraktu. Kasdien išgertas puodelis žaliosios arbatos – puiki profilaktinė priemonė, kad organizme nedaugėtų cholesterolio.
Kai cholesterolio koncentracija kraujyje padidėjusi nedaug, veiksminga dilgėlių arbata. Joje yra ne tik daug geležies, bet ir organizmą stiprinančių vitaminų A ir C, mineralinių medžiagų ir cholesterolio kiekį kraujyje mažinančio lecitino.
Daug cholesterolio turintys produktai (100 g)
Gyvulių kepenys |
350 mg |
Jaučių liežuviai |
350 mg |
Kiaušinio trynys |
250–350 mg |
Ikrai |
300 mg |
Veršiena (riebi) |
290 mg |
Sviestas |
280 mg |
Brandintas sūris |
70–100 mg |
Riebi grietinė |
180 mg |
Riebios žuvys |
140 mg |
Riebi varškė |
60 mg |
Neriebios žuvys |
60 mg |
Krevetės, krabai |
37 mg |