„Gal ir nebuvo labai didelio pavojaus, bet ir tikrumo tuos kelis mėnesius nebuvo. Turbūt to tikrumo niekada ir nebus. Dukrytei dar reikia priaugti nemažai svorio, pasivyti „įprastus“ kūdikius“, – po ilgas savaites trukusio nerimo ir nežinios lengviau atsikvėpdamas žurnalui „Žmonės“ kalbėjo 37 metų dirigentas Modestas Pitrėnas.
Pirma laiko į pasaulį atskubėjusi jo ir operos solistės Ievos Prudnikovaitės-Pitrėnienės pirmagimė Veronika kelias savaites praleido neišnešiotų naujagimių skyriuje. Kodėl dukrelė gimė dviem mėnesiais per anksti, medikai Pitrėnams esą negalėjo pasakyti. Tiesa, M.Pitrėnas pastebėjo, kad pastaruoju metu daugėja atvejų, kai vaikai gimsta anksčiau laiko.
Savaitraštis „15min“ domėjosi, ar iš tikrųjų priešlaikinių gimdymų skaičius šalyje auga. Kas lemia, kad dalis kūdikių nesulaukia nustatytos gimimo datos ir į pasaulį pasibeldžia per anksti?
Tėvams – psichologinis krūvis
Kūdikis, gimęs 22–37 nėštumo savaitę, medikų švelniai vadinamas neišnešiotuku. Paprastai jis būna gąsdinančiai mažytis – sveria vos 0,5–1,5 kg. Neišnešiotiems naujagimiams būtinas ilgas, intensyvus gydymas ir slauga.
Gal ir nebuvo labai didelio pavojaus, bet ir tikrumo tuos kelis mėnesius nebuvo. Turbūt to tikrumo niekada ir nebus.
„Kuo mažiau savaičių ir mažesnis svoris, tuo sudėtingiau naujagimiui prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos. Tačiau medicina pažengusi į priekį, esame apsirūpinę būtinomis priemonėmis, todėl darome viską, kad mažyliai išgyventų. Tai – didelis darbas medikams ir milžiniškas psichologinis krūvis tėvams“, – kalbėjo viešosios įstaigos Vilniaus gimdymo namai direktorė, doc. dr. Kornelija Mačiulienė.
Statistikos duomenimis, pasaulyje 5–10 proc. gimdymų yra priešlaikiniai. Lietuvoje šis skaičius svyruoja apie 5–8 proc.
„Nėra tendencijų, kad neišnešiotų kūdikių gimtų vis daugiau – skaičius išlieka gana stabilus“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Skaičiuoti ne turtus, bet ligas
Gydytojai moterims, svajojančioms gimdyti be komplikacijų, pataria atidžiau susirūpinti savo sveikata iki pastojant.
„Studentams ir visoms nėštumui besirengiančioms moterims rekomenduoju pirmiausia peržiūrėti savo sveikatos istoriją nuo pat vaikystės. Jei persirgtų ligų neprisimena mama, pravartu pasikalbėti su šeimos gydytoju“, – patarė K.Mačiulienė.
Neprošal patyrinėti ir būsimo sutuoktinio ligų istoriją – paanalizuoti genofondą, susipažinti su infekcinėmis ar paveldimomis ligomis. Užtektų pasigilinti į tėvų ir senelių sveikatą.
„Dažniausiai poros prieš vestuves skaičiuoja vienas kito turtus, automobilius, namus, pinigus, tačiau visai nekreipia dėmesio į tai, ką paveldės jų vaikai. Tai – didelė klaida, galinti turėti liūdnų pasekmių. Jei šeima atsakingai supažindintų gydytojus su savo sveikatos problemomis, kai kuriuos sutrikimus būtų galima suvaldyti ir užkirsti kelią priešlaikiniam gimdymui“, – įsitikinusi K.Mačiulienė.
Priežasčių – ne viena
Kas gali išprovokuoti priešlaikinį gimdymą? Viena pagrindinių priežasčių – įvairios infekcijos ir virusiniai susirgimai: lyties ar šlapimo takų uždegimai, citomegalo virusas, raudoniukė, gripas.
Dažniausiai poros prieš vestuves skaičiuoja vienas kito turtus, automobilius, namus, pinigus, tačiau visai nekreipia dėmesio į tai, ką paveldės jų vaikai.
Priešlaikinį gimdymą gali lemti miomos, įgimtas ar įgytas gimdos kaklelio nepakankamumas. „Įtakos per ankstyvam gimdymui turi įvairios skydliaukės ligos, tuberkuliozė, nors dažniausiai nėščiosios net nežino, kad ja serga“, – pastebėjo K.Mačiulienė. Kūdikio atėjimą į šį pasaulį gali paankstinti ir socialiniai faktoriai: patirta fizinė ar psichologinė trauma, stresas, smurtas šeimoje, rūkymas.
Pastebėta, kad kiek dažniau priešlaikiniai gimdymai prasideda jaunesnėms nei 18-os metų gimdyvėms. Paspartinti gimdymą gali ir vaisiaus patologija – augdamas gimdoje jis irgi gali susirgti kokia nors liga.
Mėsa nėščiajai – būtina
Nėra įrodymų, kad priešlaikiniam gimdymui įtakos gali turėti netinkama mityba, nebent nėščioji maitintųsi vien vegetariškais ar veganų produktais. Laukiantis kūdikio tai būtų tikras išbandymas organizmui, mat visiškai atsisakius mėsos negaunama pakankamai geležies.
Kraujyje trūkstant deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino, susergama anemija. Tuo metu organų aprūpinimas deguonimi blogėja. Sekinamas organizmas stengiasi kompensuoti jo trūkumą: greitėja kraujo apytaka, apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys ir kt. Pradeda silpti imuninė sistema, apima nuovargis, mieguistumas, dirglumas, mažėja fizinės jėgos ir ištvermė.
„Nėštumo metu, kad ir kokia bebūtų motinos organizmo būklė, vaisius iš jo paims tiek medžiagų, kiek jam reikia. Todėl kartais mamoms išsivysto sunkios anemijos, kai hemoglobinas nesiekia nė 7 g litre. Tuomet gali įvykti priešlaikinis gimdymas“, – aiškino medikė.
Toksinių medžiagų įkvėpimas – dar vienas rimtas faktorius, galintis išprovokuoti priešlaikinį gimdymą. „Anksčiau dažnai pasitaikydavo: kaip tik nėščia, taip užsigeidžia susiremontuoti butą, paruošti naują erdvę vaikui. Na, ir pradėdavo klijuoti plyteles labai nuodingais klijais. Dėl to esame turėję ne vieną priešlaikinį gimdymą. Tiesa, dabar statybinės medžiagos ne tokios toksiškos, tačiau vis tiek verčiau jų vengti“, – patarė K.Mačiulienė.
Neatsiliekame nuo Vakarų
Visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad geriau pagimdyti šeštą, o ne septintą nėštumo mėnesį. Esą tokiu atveju naujagimis dažniau išvengia kvėpavimo komplikacijų.
Tačiau K.Mačiulienė šį požiūrį pavadino mitu: „Kuo daugiau laiko vaisius praleidžia motinos įsčiose, tuo labiau išsivysto jo refleksai ir gebėjimai. Pavyzdžiui, tik 36 savaičių vaisius įgyja refleksą čiulpti. Akies tinklainė, tam tikri ausų padargai vystosi dar ilgiau.“
Kuo gimdymas ankstyvesnis, tuo didesnė komplikacijų ir sveikatos problemų tikimybė vaikui augant. Ateityje jis gali patirti regos, klausos, imuninės sistemos sutrikimų. Neišnešiotukams būdingas žemas raumenų tonusas, kvėpavimo takų problemos.
„Tegaliu pasakyti, kad pagal neišnešiotų naujagimių išgyvenamumą niekuo neatsiliekame nuo Vakarų Europos šalių. Statistika rodo, kad Lietuvoje žūva 1,5 naujagimio iš 1 tūkst. 80 proc. mirties atvejų sudaro neišnešiotukai, – pokalbį skaičiais apibendrino Vilniaus gimdymo namų vadovė. – Priešlaikinių gimdymo priežastys visada yra objektyvios, tačiau retai kada jos atskleidžiamos net artimiausiems draugams.“
Maža kaip kanarėlė
„Kai visos svajojame ir laukiame ateinančio į pasaulį savo vaikelio, aišku, įsivaizduojame jį gražų ir rubuilį, kaip iš žurnalo viršelio. Bet kartais atsitinka taip, kad vaikelis ateina į pasaulį daug anksčiau ir būna tokio mažumo, tokio trapumo kaip kanarėlė“, – ne kartą asmenine patirtimi viešai yra pasidalijusi Daiva Tamošiūnaitė-Budrė. 28 savaičių, 32 cm ūgio ir vos 640 g svorio – tokia šį pasaulį išvydo jos Adelė.
Kuo daugiau laiko vaisius praleidžia motinos įsčiose, tuo labiau išsivysto jo refleksai ir gebėjimai.
„Kai sulaukėme metų, tik tada galėjome patikėti, kad viskas bus gerai. Iki metų, auginant tokį vaiką, niekas jokių garantijų neduoda. Kai Adelei buvo pusė metukų, reikėjo patikrinti, kaip ji mato (tada operacija jau buvo atlikta, nes Adelė, kaip ir daugelis neišnešiotukų, sirgo naujagimių retinopatija). Aš neišdrįsau – suorganizavau viską taip, kad vaiką medikams nuvežtų tėtis. Bijojau sužinoti, kad kažkas ne taip. Bet vyras paskambino ir pasakė, kad viskas kuo puikiausiai“, – džiaugėsi D.Tamošiūnaitė-Budrė. Šiandien Adelė – nors smulkutė, bet guvi ir aktyvi mergaitė, lankanti baleto pamokas.
2010 m. statistika
Iš viso gimė 30 831 naujagimis. Iš jų:
* iki 1000 g svorio – 73;
* nuo 1000 iki 1500 g svorio – 131;
Mirė 82 naujagimiai, iš jų neišnešioti – 50.
Šaltinis: Gimimų medicininių įrašų informacinė sistema
