Upėje – pavojingiau, nei ežere
Bendrovės „Grinda“ Gelbėjimo ir paplūdimių priežiūros tarnybos vadovas
Albertas Baranauskas pasidžiaugė, jog daugiausiai vasarotojų pritraukiančiame paplūdimyje – ties Žaliaisiais ežerais – šiemet dar neskendo nė vienas vaikas, tačiau iš Salotės ežero teko gelbėti 4 vaikus. Laimei, visi skendusieji išgyveno. Dar 22-iems vaikams Vilniaus paplūdimiuose teko suteikti pirmąją pagalbą susižeidus ant kranto.
Ši tarnyba prižiūri ir paplūdimius ties Neries upe (Valakampių, Žirmūnų). A. Baranausko teigimu, maudytis upėje yra pavojingiau, nei ežere, net jei gylis nėra didelis.
„Jei vaikai maudosi upėje ir susistumdo, ir kuris nors iš jų griūna į vandenį (nors ir stovėtų vietoje, kur vandens – iki kelių), kadangi griūna nepasiruošęs, jis įkvepia vandens. Iškilęs stipriai kosti, būna užsimerkęs ir svirduliuoja. O juk dar yra upės tėkmė. Jei tokioje situacijoje ar gelbėtojas, ar tėvai nespės vaiko sugriebti ir jis nugrius į vandenį antrą kartą – pasekmės bus liūdnos. Tada jau reikės tokį vaiką gaudyti upėje ir gaivinti“, – pasakojo A. Baranauskas.
Jo teigimu, matydami tokią situaciją gelbėtojai stengiasi prišokti ir pačiupti vaiką.
Gelbėjimo ir paplūdimių priežiūros tarnybos vadovas priminė, jog vaikai iki 12-os metų turėtų maudytis tik prižiūrimi suaugusių. Ilgamečio gelbėtojo teigimu, neretai problemų kyla, kai tėvai krante gausiai vartoja alkoholį – tada lengva mažametį pamesti iš akių.
Netrūksta ir jaunuolių, kurie mėgsta pasirodyti bei pavojingai šokinėja į vandenį arba stengiasi perplaukti ežerą, nors neturi tam pakankamai jėgų.
Vaikai gali nuskęsti ir ten, kur nėra jokio vandens telkinio
Palangos ir Kuršių nerijos gelbėtojai teigia, jog vaikams itin pavojinga banguojanti jūra, juolab, kad jos dugnas yra išmuštas duobėmis. Kuršių nerijos gelbėtojų vyresnysis Žilvinas sako, jog po eilinės bangos vaikas gali dingti per sekundę – gavęs gurkšnį vandens jis iškart praras sąmonę. Jūroje skęstančiųjų gelbėjimą apsunkina srovės – kol atskubės gelbėtojai, vaikas gali atsidurti visiškai kitoje vietoje.
Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas priduria, jog net ir netoli jūros kranto gali pasitaikyti netikėtų duobių.
„Kai besimaudantieji „gaudo bangas“, srovė juos nešioja ir įėję į jūrą vienoje vietoje, jie grįžta jau visai kitoje. Eina sau atsipalaidavę ir pataiko į duobę. Tuo metu gauna gurkšnį vandens, prasideda panika, dar intensyvesnis kvėpavimas. Mes rekomenduojame tokioje situacijoje sulaikyti kvėpavimą ir atsispirti iš duobės kojomis“, – sakė J. Pirožnikas.
Vilniaus Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Vilmanta Burokienė taip pat pabrėžė, jog tėvai prie vandens telkinio jokiu būdu negali palikti vaiko be priežiūros.
„Vaikai, ypač iki 5-erių metų, yra labai žingeidūs. Ir, deja, net jei sakysite jam, kad negalima, vaikui būtinai knieti pačiam išbandyti tai, kas draudžiama“, – sakė V. Burokienė.
Ji priminė, jog vasarą, dauguma gyventojų darbuojasi soduose, kur prisipila didensnes talpas daržui laistyti ar kitoms reikmėms. Maži vaikai dažnai persisveria per tokios talpos kraštą ir, neišlaikę pusiausvyros, krenta į vandenį ant galvos. Tokie atvejai taip pat veda prie paskendimo.
„Ten, kur yra daugiau vandens – ar tai dirbtinė talpa, baseinas, ar natūralus vandens telkinys – suaugusieji turi ypatingai atidžiai prižiūrėti savo vaikus. Vaikų negalima palikti netgi vienų maudytis vonioje“, – sakė V. Burokienė.
Pasekmės, kurių gydytojai bijo labiau, nei vandens plaučiuose
Kaip dažniausiai prasideda skendimas? Vandeniui patekus į kvėpavimo takus, prasideda kvėpavimo takų spazmas ir vaikas nebegali kvėpuoti. Tuomet jis praranda sąmonę ir pradeda grimzti gilyn.
„Kvėpavimo takų spazmas gali trukti 3–5 minutes. Tiek laiko organizmas ir visi vidaus organai negauna deguonies“, – paaiškino Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus vedėja.
Pašnekovė teigė, jog praleidus tiek laiko po vandeniu vaiką vis dar galima atgaivinti, tačiau minutės be deguonies gali pražudyti smegenis. Vaikui praleidus po vandeniu 10–15 minučių, praktiškai nebelieka vilties, jog jį pavyks atgaivinti.
„Todėl ne tiek bijome, kad vandens bus patekę ir į plaučius, kiek antrinio smegenų pažeidimo (smegenų hipoksijos), kurį sukelia deguonies badas. Jeigu tokį vaiką ir atgaiviname, dažniausiai smegenys lieka nebegyvos, vaikas lieka vegetacinėje būklėje“, – kalbėjo gydytoja.
Medikai pasakyti, ar vaiko smegenys liko pažeistos, gali maždaug po paros ar dviejų nuo skendimo.
Kodėl paauglius reikia prižiūrėti, kaip mažus vaikus?
Gydytoja išskiria antrą dažnai skęstančių vaikų grupę – tai paaugliai, pavartoję alkoholio. Neretai ūžiančioje kompanijoje niekas nepasigenda ilgai iš ežero ar upės negrįžtančio draugo.
„Vienas tipas paauglių, kurie kažkokioje pirtelėje švenčia, išgėrę ir dar naktį eina maudytis. Antras tipas – paaugliai, kurie vienas prieš kitą nori pasirodyti ir rizikuoja šokti į vandenį nežinomose vietose. Jei žmogus nusilaužia kaklinę stuburo dalį – jis iš karto yra paralyžuojamas. Jei kažkas yra šalia – jį ištraukia, tačiau žmogus visam gyvenimui lieka neįgalus. O jei šalia esantys nespėja sureaguoti – paauglys tiesiog nuskęsta“, – teigė V.Burokienė.
Tėvų nepriežiūra ir paauglystės audros – taip gydytoja apibrėžia pagrindines priežastis, kodėl skęsta vaikai.
Ar padėtų prevencija – rimti pokalbiai apie tai, ką daryti pradėjus skęsti? Gydytoja tuo abejoja.
„Kvėpavimo takų spazmas yra baisus dalykas: negali nei įkvėpti, nei iškvėpti. Vargu ar vaikas tokioje situacijoje suvoks ar prisimins, ką daryti. O grasinimai: „Čia – negalima!“ irgi retai gelbsti. Tiesiog, jei yra mažas vaikas, jis nė minutei neturi būti išleidžiamas iš akių“, – pokalbį užbaigė V.Burokienė.