Daugelį apima pyktis ar neviltis, nepasitenkinimas bei nenumaldomas noras viską mesti. Ypač, kai logiškų paaiškinimų, kodėl svoris nekrenta, kaip ir nėra. Tačiau Kembridžo universiteto (UK) metabolinių tyrinėjimų laboratorijos tyrėjai šiuo klausimu gerokai pasistūmėjo į priekį ir atrado su neuronais susijusį pamatinį mechanizmą, – rašoma elifesciences.org.
Tyrimui buvo pasitelkti laboratoriniai gyvūnėliai pelės. Mokslininkai teigia, kad daugelis pelių organizme vykstančių mechanizmų yra identiški žmogaus organizme vykstantiems mechanizmams, reakcijoms. Todėl tai – puiki žaliava panagrinėti įvairius procesus ir daryti prielaidą, kad panašūs ar net identiški vyksta ir mūsų organizme.
Tyrimo objektas buvo neuronų grupė hipotalame ir šios grupės vaidmuo reguliuojant apetitą. Hipotalamas – tai smegenų regionas, gaminantis hormonus, kurie reguliuoja daugybę organizmo funkcijų: miegą, temperatūrą, alkį, nuotaiką, libido ir kt. Su alkiu susiję neuronai, vadinami AGRP neuropeptidais. Kai šie neuronai aktyvūs, mes jaučiame alkį bei didelį apetitą. Šiuos neuronus deaktyvavus, mes nejaučiame apetito, galime ilgą laiką išbūti nevalgę.
Naudodami genetinius mechanizmus mokslininkai sugebėjo dirbtiniu būdu „įjungti“ ir „išjungti“ AGRP neuropeptidus. Tuomet stebėta ne tik pelių elgsena, bet ir kiek energijos kūnas sunaudoja įvairiose situacijose. Dvi esminės situacijos – kai maistas lengvai prieinamas ir kai jis sunkiai pasiekiamas.
Kas iš viso to išėjo? Pastebėta, kad aktyvavus alkio neuronus, arba AGPR peptidus, šalia nesant maisto, padidėjo organizmo aktyvumo lygis, tačiau sunaudojamos energijos kiekis sumažėjo. Kitaip tariant, nervų sistema sureagavo į tai, kad maistas yra nepasiekiamas arba jo artimiausiu metu nebus gauta, ir perėjo į neaktyvų kalorijų deginimo modelį. Tokiu būdu organizmas saugosi nuo galimo badavimo ir energijos netekimo.
Ir nesvarbu, kad tu tik nori numesti šiek tiek svorio ir padaryti paslaugą savo kūnui.
Kokią išeitį pasiūlė mokslininkai? Labiausiai akcentuoti fizinį aktyvumą ir pasirinkti nedrastišką kalorijų sumažinimą, kad organizmas nesiruoštų badui, nepereitų į ramybės būseną ir neužstrigtumėte ties viena svarstyklių padala.
