Paskutinės akcijos dienos! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Kodėl galime netekti net ir sveikų dantų?

Mūsų šalyje vis dar nemažai žmonių yra įsibaiminę ir vengia odontologinio gydymo. Pasak gydytojo odontologo implantologo Aurelijaus Slivskio, neretai į specialistus kreipiamasi gerokai pavėluotai – tik tada, kai skausmas jau nepakeliamas. Kas vyksta su dantimi, kai jaučiame skausmą, ir kodėl dantis kartais gali skilti net ir valgant jogurtą?
Dantys
Dantys / 123RF.com nuotr.

Gydytojas siūlo prisiminti danties anatomiją: išorinį vainiko paviršių dengia emalis – pati tvirčiausia medžiaga žmogaus organizme, kuri ties danties kakleliu pasibaigia jungtimi su cementu. Po emalio ir cemento sluoksniu yra dentinas, o vidinėje danties dalyje yra pulpa – ertmė, pilna kraujagyslių, nervų ir limfagyslių.

„Kas nutinka, kai pajuntate danties skausmą? Tuomet dantų pažeidimas (kariesas) jau būna pasiekęs gilesnius audinių sluoksnius – pulpą. Dažnas iki tol nejunta jokių simpomų. Tik maža dalis žmonių, esant negiliam kariesui, gali pajusti jautrumą saldžiam, šaltam, karštam maistui ar gėrimui, o dar rečiau pasiskundžia dėl blogo burnos kvapo“, – portalui manodaktaras.lt pasakojo gydytojas odontologas implantologas A.Slivskis.

Padėjo nuskausminamieji? Tai – tik tyla prieš audrą

Jei pažeidimas jau prasidėjęs tarpdantyje, sunkiai pastebėsime bet kokią „skylutę“, nes, anot gydytojo, danties emalis gali įlūžti paskutiniu momentu, kai procesas bus per toli pažengęs. Tokiu atveju gydytojas odontologas turės tik dvi išeitis: atlikti danties šaknų kanalų gydymą arba, esant per giliam pažeidimui po kaulu ir likus per mažai sveikų danties audinių protezavimui – dantį šalinti.

„Tiesa, yra pacientų tipas, kurie randa trečią išeitį, t.y., nedaro nieko. Žinoma, vartoja nuskausminamuosius, antibiotikus, o praėjus ūmiai skausmo fazei tikisi, kad viskas išsisprendė, bet tai – tik tyla prieš audrą, – paaiškino gydytojas odontologas A.Slivskis. – Po to, kai „numiršta danties nervas“, procesas nesustoja, uždegiminiai procesai prasideda už šaknies viršūnės ribų ir toliau vystosi kaulinio audinio irimas – tiesiog „bakterijų puota“. Galbūt žmogus nekreipia dėmesio į blogą yrančių audinių kvapą, sklindantį iš burnos, kurį dažniausiai pirmiausia užuodžia aplinkiniai, bet turbūt tikrai svarbu, kai vėl aplanko stiprus danties skausmas, ištinsta skruostas ir pablogėja bendra savijauta“.

Taigi, viena iš priežasčių, dėl ko žmogus gali netekti vieno ar kelių dantų – minėti karieso sukelti pažeidimai dėl uždelsto vizito pas gydytoją odontologą. Tačiau, anot specialisto, tai tik pradžia.

Svarbus danties atstatymas po endodontinio gydymo

Dantis, kurio didelė dalis kietųjų audinių buvo pažeista ir kanalai sugydyti, dažnu atveju kramtymo funkciją ir toliau turi atlikti pilnu pajėgumu, tačiau, pasak gydytojo odontologo, ne visada dantis yra pajėgus tai atlikti, struktūras atkūrus tik vientisa plomba, suplombavus perdengiant gumburus ar suprotezavus.

„Žinoma, kiekvienas atvejis individualus. Atsižvelgdamas į likusių audinių kiekį ir pažeidimo dydį, gydytojas pacientui turėtų pasiūlyti geriausią danties atstatymą po endodontinio gydymo. Tačiau pastebiu, jei rekomenduojama dantį protezuoti vainikėliu ar užklotu, o pasirenkamas tik plombavimas, kartais net neperdengiant gumburų, rizikuojama sutrumpinti danties funkcionavimo laiką, nes atsiranda didesnė danties skilimo, lūžio rizika, o tai dažniausiai baigiasi danties šalinimu“, – teigė gydytojas odontologas implantologas A.Slivskis.

Dar didesnė blogybė, anot jo – jei įdedama „žemesnė plomba“, kad dantis nepilnai dalyvautų kramtyme, tačiau tokiu atveju ilgainiui išilgėja antagonistai (dantys, esantys priešingame žandikaulyje), pasislenka gretimi dantys (blogėja sąkandis, pasikeičia kontaktiniai taškai), labiau stringa maistas, didėja tarpdančių ėduonies rizika, blogėja šypsenos estetika ir perkraunami kiti dantys.

Lėtinis periodontitas: kalta ne vien genetika

Dar viena plačiai paplitusi ir mitais apipinta dantų netekimo priežastis, pasak specialisto – lėtinis periodontitas, dar vadinamas parodontoze. Dėl šio susirgimo, nutirpus kaului, pacientai dažnai netenka ir visiškai karieso nepažeistų dantų.

„Tai labai sudėtinga būklė vien dėl to, jog pacientams ne visiškai yra suprantamos šios ligos priežastys. O gydymo sėkmę stabdo žmonių įsitikinimas, kad daugiausia dėl to kalta yra genetika, todėl dažnas galvoja: kam stengtis kažką daryti, nes jei seneliui dantys iškrito, tai ir man iškris“, – ironiškai svarstė gydytojas odontologas implantologas A.Slivskis.

Anot jo, svarbu suvokti, jog lėtinis periodontitas – tai apie dantį esančių audinių (dantenų, periodonto raiščio, alveolės kaulo) liga, sąlygota daugybės veiksnių: tiek individualios burnos higienos, seilių sudėties, psichologinės paciento būklės, dantų formos, padėties, sąkandžio tipo, mitybos įpročių, restauracijų, esančių burnoj e, kokybės ir t.t.

Ir nors vieni veiksniai kaip genetiškai nulemta dantų forma, dantenų tipas ir seilių sudėtis negali būti pakeisti, pasak gydytojo, kiti veiksniai gali būti koreguojami ir gali sustabdyti ligos progresavimą: „Jei apnašos nuo visų dantų paviršių bus kruopščiai išvalomos, nesikaups dantų akmenys, kurie skatina kaulo tirpimą. Ir jei nebus plombų ar vainikėlių su kabančiais kraštais, kur stringa siūlas – nebus greitinamas kaulo tirpimo procesas“.

Kad būtų paprasčiau suvokti, gydytojas odontologas implantologas siūlo įsivaizduoti, jog kaulas – tarsi intravertiška asmenybė, mėgstanti laikytis atstumo: jei apnašos prilimpa ir kaupiasi, kaului „nepatinka“, todėl jis atsitraukia saugiu atstumu, jei uždedama kabanti plomba, kaulas taip pat nuo jos tarsi „pabėga“.

„Pacientui, kurio danties kaulas jau yra patirpęs, atsiranda keblumų su kokybiška dantų priežiūra, nes atsidengia dantų kakleliai, cemento-emalio jungtis, tos sritys dažnai savaime yra šiurkštesnės, todėl labiau kaupia apnašas, sunkiau jas nuvalyti. Taip pat padidėja tarpdančiai, lengviau stringa maistas, atsiranda dantų paslankumas, jautrumas, kraujavimas, dėl to pacientai neretai bijo pilnai valyti ir išplauti apnašas“, – problemos esmę paaiškino gydytojas odontologas implantologas A.Slivskis.

Lėtinis periodontitas yra gydomas, koreguojant dantų ir dantenų priežiūros įgūdžius, parenkant specifines burnos priežiūros priemones, skiriant periodiškus apsilankymus pas burnos higienistą bei gydytoją periodontologą.

Lūžo dantis valgant… jogurtą?

Lūžiai ir kiti trauminiai pažeidimai – dar vienas būdas netekti dantų. Pasak gydytojo, nesvarbu, ar tai būtų trauma sportuojant, ar nelaimingas atsitikimas – dažniau nuo silpnesnio pažeidimo lūžta tiesiog trapesnis, jau anksčiau plombuotas, endodontiškai gydytas dantis, kuris prieš tai nebuvo restauruotas protezuojant.

Taigi, dažnu atveju, jei, pavyzdžiui, jums staiga lūžo dantis valgant jogurtą, specialistas gali įtarti prieš tai buvusią nekokybiškai atliktą restauraciją, endodontiškai gydytą dantį.

„Sveiki, karieso nepažeisti dantys sveikuose periodonto audiniuose lūžta, tik esant stipriai traumai. Šiuolaikinės technologijos ir žinios odontologijos srityje sparčiai tobulėja: atsiranda nauji gydymo, ištyrimo metodai, naujos medžiagos. Tačiau komplikacijos ir ne pačios geriausios gydymo išeitys pasitaiko net geriausiems specialistams, tad tenka pripažinti, kad gydant tam tikrus dantų ir periodonto susirgimus, kurių eiga labai pažengusi, turime mažesnį sėkmės procentą, nei tada, kai liga diagnozuojama anksti“, – kalbėjo gydytojas odontologas implantologas A.Slivskis.

Baimės ir mitai

Yra tokių pacientų, kurie bet kokius gydytojo odontologo patarimus, kaip prižiūrėti dantis ir išvengti dantų bei periodonto ligų, išklauso skeptiškai. Pasiūlius tarpdančių šepetėlius, vieno danties šepetėlį ar tarpdančių siūlą, mokant kaip tinkamai prižiūrėti dantis, gydytojas odontologas sako sulaukiantis įvairių pacientų reakcijų, pavyzdžiui:

  • Nerodykit man to siūlo, nenaudojau ir nenaudosiu.
  • Čia siūlote, kad daugiau šepetėlių parduotumėt?
  • Ne manekenas aš, nereikia man tų baltų dantų.
  • Skauda, nelieskite manęs su tuo siūlu.
  • Aš labai nemėgstu odontologų.
  • Čia gi pieniniai dantys, išdygs nauji, tai kam juos valyti? Ar ir vaikui siūlu valyti? Nejuokaukit – kam jį taip kankinti.

Pokyčiai netekus danties

Jei jau netekote danties arba gydytojas patvirtino, kad dantį teks šalinti, būtina apsvarstyti tolimesnę gydymo eigą. Nes tik netekus danties, kaip teigė gydytojas odontologas A.Slivskis, iškart prasideda kaulo tirpimo procesas bei kiti mechanizmai: tirpstant kaului gretimi dantys pakeičia padėtį – slenkasi, virsta į defekto pusę – ilgainiui tarpelis mažėja, susiformuoja negražūs, nepatogūs tarpdančiai.

„Antagonistai (priešingame žandikaulyje esantys dantys), netekę kramtymo atramos, išilgėja ir su gretimais dantimis suformuoja netaisyklingus kontaktus, kur greičiau stringa ir užsilaiko maistas, todėl jie dažniau genda. Be to, susiformuoja netaisyklingas sąkandis, o tai lemia tiek estetines, tiek funkcines problemas“, – pabrėžė gydytojas odontologas implantologas.

Jei ilgai delsiama danties implantacija, anot jo, susiduriama su daugybe problemų: tenka arba gydyti ortodontiškai, norint „sustumdyti“ išjudėjusius dantis į vietas, arba šlifuoti, protezuoti tiek antagonistą, tiek gretimus dantis, arba atlikti sudėtingas kaulo augmentacijas.

Todėl, kaip gydytojas pabrėžė, labai svarbu kuo anksčiau po danties šalinimo suplanuoti implantacijos procedūrą arba, jei įmanoma, atlikti vienmomentę implantaciją (kai to paties vizito metu šalinamas pažeistas dantis ir į jo vietą iškart sriegiamas implantas): „Taip bus maksimaliai išsaugotas likęs kaulinis audinys, be to, atliekant procedūrą vienmomentiškai, pacientas susidurs tik su viena chirurgine procedūra“.

Būtina prevencija

Gydytojas odontologas implantologas A.Slivskis pabrėžė, jog pirmiausia turi būti formuojamas pozityvus požiūris į dantų priežiūrą šeimoje: jau pirmieji vaiko dantukai turi būti kruopščiai prižiūrimi ir valomi taisyklingai. Atsižvelgiant į vaiko įgūdžius, tėvai dantis jam turėtų valyti iki 8–10 metų amžiaus ar net ilgiau.

Pasak specialisto, vaikas turi matyti, kaip tėvai patys kruopščiai valosi ir prižiūri savo dantis.

„Tėvų ir visuomenės bei žiniasklaidos priemonių požiūris į gydytojus odontologus turėtų būti teigiamas, nekeliantis įtampos. Kiekvienam patarčiau labiau mylėti save ir skirti sau kuo geresnę dantų bei dantenų priežiūrą, sveikai maitintis, tinkamai naudoti kokybiškas dantų priežiūros priemones, reguliariai lankytis pas gydytoją odontologą, laiku atlikti rekomenduotas procedūras, t.y. gydyti kariesą nelaukiant pulpito, reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną ir kt.“, – patarė gydytojas odontologas implantologas A.Slivskis.

Čia ir dabar pas odontologą užsiregistruosite sveikatos paslaugų platformoje manodaktaras.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas