Priežastis gali būti ne viena. Aptarsime keletą pagrindinių.
Neatsistatėte po paskutinės treniruotės
Nepriklausomai nuo to, kokią treniruotės rūšį renkatės, po jos gali skaudėti raumenis. Tą skausmą sukelia fizinis krūvis – kartais raumenų jungiamajame audinyje atsiranda mikro įtrūkimų. Tai normalu, bet raumenims reikia laiko atsistatyti. Todėl ir jaučiate skausmą porą dienų po treniruotės.
Įvairių tyrimų duomenimis, optimalus raumenų atsistatymo po treniruotės laikas – dvi paros.
Jeigu nesuteikiate raumenims galimybės atsistatyti, pailsėti, ir sportuojate kasdien, natūralu, kad sportuoti gali darytis sunku. Įvairių tyrimų duomenimis, optimalus raumenų atsistatymo po treniruotės laikas – dvi paros. Tai reiškia, kad tos pačios raumenų grupės dvi paras po sporto geriau netreniruoti, tačiau galite užsiimti kita veikla. Tarkime, jei bėgiojote, kitą dieną galite atlikti pratimų rankoms ir pan.
Kad raumenys greičiau atsistatytų, vartokite pakankamai baltymų.
Sportuojate be apšilimo
Labai dažna sportuojančiųjų klaida, jei sportuojama savarankiškai, – prieš tai neapšilti ir iškart imtis bėgimo, svorių kilnojimo, pritūpimų ir pan. Jei tai ne lengvas pasivažinėjimas dviračiu, apšilti ir pratampyti raumenis būtina. Jūs turite smegenis ir kūną paruošti fiziniam krūviui, o ne jo imtis staiga.
Apšilti padeda kardio veikla – greitas ėjimas, lėtas bėgimas ar treniruoklių mynimas. Apšilimui skirkite 5–15 min. Tuomet – raumenų tempimai. Atlikite viso kūno raumenų tempimą arba bent jau tos kūno dalies, kurios raumenis per treniruotę įdarbinsite.
Paprastai pratimai skirstomi į apatinės ir viršutinės kūno dalių, nors pilvo preso pratimai įeina tiek į vieną, tiek į kitą.
Visąlaik sportuojate tą patį
Jeigu visada tik bėgiojate, lankote aerobiką arba pusmetį atliekate tų pačių pratimų kompleksą, natūralu, kad raumenys nebesivysto taip sparčiai, kaip anksčiau. Kūnas trokšta naujovių, dinamikos ir progreso.
Negana to, jei kasdien dirba tie patys raumenys, jie net neturi kada atsistatyti. Kaitaliokite treniruočių rūšis ar pratimus, įdarbinkite skirtingas raumenų grupes. Ir kūnas kitaip jausis, ir pažanga atsiras.
Netinkamai pavalgėte prieš sportą
Jei sportuojate ne ryte tuščiu skrandžiu (ne kiekvienam organizmui tai ir tinka), labai svarbu, ką ir kada valgote prieš sportuodami.
Jei sportuojate ne ryte tuščiu skrandžiu (ne kiekvienam organizmui tai ir tinka), labai svarbu, ką ir kada valgote prieš sportuodami. Jei ketinate valgyti sunkiai virškinamo maisto, valgykite likus bent trims valandoms iki sporto – organizmas tuo metu energiją telks į virškinimą, o sportuoti apsunkusiu skrandžiu ir jaučiantis vangiai tikrai nėra malonu.
Apskritai prieš sportą geriau valgykite lengvesnį maistą, pavyzdžiui, ką nors baltymingo ir su daržovėmis. Angliavandeniai suteikia energijos, tačiau tik trumpam, o vėliau energija staigiai krenta, taigi pradėjus sportuoti tai galite ir pajusti. Daug riebalų (tebūnie ir sveikų) turintis maistas prieš treniruotę taip pat netinkamas.
Valgykite iki sporto likus bent dviem valandoms, nebent tai būtų baltyminis kokteilis, batonėlis ar bananas – jų vartoti galima likus valandai iki treniruotės.
Ir atminkite: jei tikrai jaučiate, kad šiandien – ne jūsų [sporto] diena, nespauskite savęs per stipriai, antraip padarysite kūnui daugiau žalos nei naudos.
