Plaukų augimas ir jų tankumas priklauso nuo lytinių liaukų. Vyriškasis lytinis hormonas testosteronas turi įtakos plaukų augimui ant veido ir kūno, bet ant galvos plaukai auga lėtai. O štai moteriškasis hormonas estrogenas veikia kiek kitaip: galvos plaukai auga gerai, ant kūno ir veido – neauga. Dėl moters lytinių liaukų ir hormonų dailiosios lyties atstovės ir negali „grožėtis“ vešlia barzda ir ūsais. Taigi, kaip šiuo atveju aiškintų endokrinologijos specialistas, nors moters organizmas gamina tiek vyriškuosius, tiek moteriškuosius hormonus, normaliomis fiziologinėmis sąlygomis vyriškųjų hormonų lygis jos organizme būna mažas.
Tačiau jei, neduok Dieve, silpnosios lyties atstovei sutrinka hormonų pusiausvyra – dideliais kiekiais pradedamas gaminti testosteronas. Štai tuomet moteriai ir ima augti barzda bei ūsai. Pastebėta, kad ši nemaloni problema dažniausiai vargina apkūnias ir nedidelio ūgio tamsiaplaukes. Esant testosterono pertekliui, joms virš viršutinės lūpos ima augti tamsūs plaukeliai. Beje, ar žinojote, kad XIX a. Prancūzijoje moteriški ūsai buvo ypač madingi, jų savininkės netgi didžiuodavosi tuo. Šiandien į padidėjusį moterų plaukuotumą nebežvelgiama taip atsainiai ir manoma, kad tai yra liga, kuri vadinama hirsutizmu.
Šis nemalonus susirgimas susijęs su endokrininės sistemos sutrikimu, kuris išprovokuoja smarkiai padidėjusių vyriškųjų hormonų – androgenų – kiekį. Kas vyksta toliau? Tada androgenai plonus, minkštus, mažai pigmento turinčius šviesius plaukelius paverčia storais, šiurkščiais ir tamsiais plaukais. (Beje, barzdos augimas pas moteris gali priklausyti ir nuo nacionalinių ypatumų bei daugybės kitų veiksnių.)
Dar vienas nemaloniausių hirsutizmo požymių būtų tai, kad tamsūs ir tankūs plaukai gali „papuošti“ ne tik moters veidą (nosies vidų, ausų kaušelius, smakrą, žandenas, jau minėtieji ūseliai virš viršutinės lūpos), bet ir jos kūną (nugarą, krūtinę, krūtų spenelius, pilvo apačią, vidines šlaunų puses). Be to, dėl didelio androgenų kiekio neretai sutrinka moters mėnesinių ciklas, pažemėja jos balso tembras, padaugėją spuogų. Hirsutizmą sukelia ir nemenkas insulino kiekis moters kraujyje. Didelė tikimybė, kad ją dar kamuoja ir antsvorio problema. Moksliškai nustatyta, jog tarp didelės insulino koncentracijos ir androgenus gaminančių ląstelių stimuliacijos egzistuoja ryšys.
Nors šioje vietoje, vardijant nepageidaujamo moters plaukuotumo priežastis, labai norėtųsi dėti tašką, deja, šį nemalonų sąrašą tenka tęsti... Dažnai dideliam vyriškųjų hormonų kiekiui moters organizme įtakos turi ir hormoniniai preparatai, kontraceptinės priemonės, vaistai, anaboliniai steroidai.
Pasitaiko dailiosios lyties atstovių, kurios į šią problemą žvelgia pro pirštus. Visgi didžiajai daliai moterų dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo tenka ištverti didžiulį psichologinį ir ne tik diskomfortą. Norėdamos pašalinti nepageidaujamus plaukelius, moterys griebiasi įvairiausių priemonių. Tačiau šiuo atveju yra vienas svarbus „bet“... Prieš imantis kokių nors veiksmų, silpnosios lyties atstovėms endokrinologai pirmiausia pataria praverti jų kabineto duris, pasikonsultuoti ir išsitirti organizmą. Po nuodugnios apžiūros ir gautų tyrimo rezultatų gydytojas neretai skiria vaistus, kurie mažina androgenų kiekį moters organizme. Antiandrogenai, kurių vartojimo kursas paprastai trunka 3–6 mėnesius, sergančiosioms hirsutizmu yra lyg išsigelbėjimo inkaras. Šie vaistai padeda užkirsti kelią vyriškųjų hormonų gamybai jų organizme, t. y. sustabdomas nepageidaujamų plaukelių ir barzdos augimas. Beje, moterys plaukeliams nuo veido šalinti gali naudoti ir specialiuosius kremus. Specialistai rekomenduoja juos vartoti 4–8 savaites. Kai kada efektyvios būna specialios injekcijos. Vis dėlto, kad ir kokį būdą nepageidaujamiems plaukeliams šalinti pasirinktų moteris, tai turėtų vykti intensyvaus gydymosi metu. Tik paisydama šių dalykų ji galės rimtai pasipriešinti vyriškų hormonų bujojimui ir vėl žvelgti į save kaip į moterį, sėkmingai baigiančią ištrūkti iš hirsutizmo gniaužtų.
