Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos mums suteikia saulė, yra vitaminas D. Jis taip ir vadinamas – „saulės vitaminu“. Mūsų organizmas net iki 90% jo pasigamina dienos šviesoje, tuo tarpu su maistu jo gauname vos 10%. Šis vitaminas atsakingas už daugelį organizmo procesų: skatina kalcio apykaitą, mažina riziką susirgti tokiomis ligomis, kaip alergija, gripas, diabetas ir tuberkuliozė.
Nedideles ultravioletinių spindulių dozės mums yra būtinos. Žinoma, svarbu suprasti, kad saulės šviesa turėtume mėgautis saikingai. Tačiau žinant tai, kad šiuolaikinis žmogus vidutiniškai 90% laiko praleidžia patalpoje, vis dažnesnė problema tampa nepakankamas saulės kiekis – ypač, jei patalpa nėra pakankamai apšviesta.
Biologinio laikrodžio apgauti neįmanoma
Cirkadinis – arba paros – ritmas yra susijęs su ne vienu mūsų organizmo procesu, tokiais kaip kraujo spaudimas, miego kokybė, imuninė sistema, metabolizmas, nuotaika ir svoris. Kitaip tariant, mūsų savijauta blogėja, kai atsiranda aplinkos ir biologinio laikrodžio nesuderinamumo.
2017-aisiais grupė mokslininkų įrodė, kad biologinis laikrodis veikia kaip savaiminis mechanizmas molekuliniame lygmenyje. Už šį atradimą mokslininkai buvo apdovanoti Nobelio prizu. Jie išskyrė geną, kuris kontroliuoja biologinį ritmą ir nustatė, kad šis genas koduoja baltymą, besikaupiantį ląstelėse naktį ir nykstantį dieną.
Ilgainiui jie nustatė ir kitus baltyminius cirkadinio ritmo komponentus, taip išaiškindami mechanizmą, lemiantį savaime besireguliuojančio viduląstelinio laikrodžio veikimą. Šis atradimas parėmė prielaidą, kad organizmo veikla tiesiogiai susijusi su dienos ir nakties ritmu, kurio išoriniai veiksniai pakeisti negali.
Todėl norint kad biologinis laikrodis veiktų be sutrikimų, patalpos, kuriose būname, turi turėti tiesioginį ryšį su cirkadiniu ritmu. Tai yra – jose turėtų būti natūralus dienos ir nakties šviesos lygis.
Reikalinga ne tik kūnui, bet ir protui
Dienos šviesa turi didelės reikšmės ir mūsų nuotaikai. Ji skatina serotonino, laimės hormono, gamybą. Kaip tik todėl saulėtą dieną esame linksmesni ir turime daugiau energijos. Reguliari saulės šviesos dozė gali palengvinti ir depresijos simptomus.
Bemaž trečdalis žmonių visame pasaulyje kenčia nuo sutrikimo sezoniniu afektiniu sutrikimu arba tiesiog žiemos depresija. Šis sutrikimas išsiskiria tuo, kad jo požymiai suaktyvėja būtent tamsiuoju metų laiku. Simptomams palengvinti kartais taikoma ir šviesos terapija – specialiomis, natūralią šviesą primenančiomis lempomis. Vis dėto, deja, natūralios saulės šviesos jokia lempa atstoti negali.
Įdomu tai, kad žmogaus akyje yra tam tikra su regėjimu nesusijusi jutimo sistema. Ši sistema naudoja dienos šviesą, kad padėtų sureguliuoti neuromediatorius smegenyse bei hormonų išsiskyrimą. Procesų metų reguliuojamas streso hormono kortizolio bei miegui būtino melatonino išsiskyrimas. Gyvenant prastai apšviestoje patalpoje, šis reguliavimas apsunkinamas, tuo pačiu silpsta žmogaus protiniai gebėjimai.
2002-aisiais mokslininkų Edwardso ir Torcellinio atliktame tyrime pastebėta, kad darbuotojų produktyvumas išaugo vidutiniškai 15%, juos perkėlus į pastatus su daugiau dienos šviesos. Kitas tais pat metais Heschongo atliktas tyrimas parodė, kad moksleivių, kurie testus sprendė patalpose, į kurias patenka daugiausia šviesos, rezultatai buvo nuo 7% iki 18% geresni.
Kaip dienos šviesa pakeistų jūsų kambarį, galite pamatyti su nemokama papildytos realybės programėle „MyDaylight“, skirta Android ir iOS įrenginiams.
