„Žmogų kaip visumą veikia daugybė aplinkos faktorių. Šviesos trūkumas, sėslesnės veiklos, poilsio ir darbo struktūros nesilaikymas, rūkymas, alkoholio vartojimas, nereguliarus valgymas – tai vieni pagrindinių mūsų prastos savijautos priežasčių. Taigi, pavasarį tokio ilgalaikio gyvenimo būdo pasekmės ir pasireiškia nuovargiu, jėgų trūkumu, koncentracijos sumažėjimu, padidėjusiu nervingumu ir, galiausiai, išsekimu“, – paaiškino medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytoja V.Uzelienė.
Žmogaus savijautai didelę įtaką daro ir maisto kokybė: gaunamų maisto medžiagų kiekis ir maisto sudėtis dažnu atveju yra netinkami ir nepakankami. Dėl to, anot gydytojos, nukenčia dauguma fiziologinių reakcijų, kurios užtikrina gerą savijautą.
– Kai kuriems žmonėms pavasarį paūmėja ir lėtinės ligos. Kokios jos ir kas labiausiai jas provokuoja?
– Organizmo nusilpimas turi tiesioginę reikšmę imuninei sistemai ir lėtinių ligų paūmėjimui. Jautriausios yra gleivinės – burnos, nosies ir akių junginė. Jos apsaugo nuo viruso patekimo, išskirdamos fermentus ir kitas veikliąsias medžiagas. Kai kurių baltymų ir vitaminų trūkumas tiesiogiai sutrikdo gleivinių veiklą, todėl vėlesniu žiemos laikotarpiu ir pavasarį virusai sugeba lengviau „prasmukti“ į mūsų organizmą, neatpažinti šių medžiagų. O jie išprovokuoja ir kitų mūsų turimų virusų aktyvumą, tad ilgainiui susergame.
Prasidėjus medžių žydėjimui, linkusios paūmėti ir kvėpavimo takų ligos: bronchinė astma, alerginė sloga bei obstrukcinės plaučių ligos. Ne tik ašaroja akys, bet ir užgula nosį, sustiprėja dusulys, išberia odą. O neretai jos komplikuojasi ir bakterinėmis infekcijomis, kurias prireikia gydyti agresyviau.
Vienos dažniausių pavasarį – tai paūmėjusios virškinimo sistemos ligos. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, storojo žarnyno uždegiminės ligos retai lieka nepastebėtos, dažniausia pavasarį jos tarsi „pražysta“. Varginantis pilvo pūtimas, pykinimas, rėmuo, maudimas duobutėje, neretai viduriavimas ar, atvirkščiai, vidurių užkietėjimas, yra labiausiai nerimą keliantys simptomai.
Dėl baimės, kad savijauta gali dar pablogėti, maisto valgome labai mažai ir apribojame įvairovę. Taip apribojamas maisto medžiagų gavimas, kuris, jau įsisenėjus ligai, ir taip yra nepakankamas. Ir kol pacientas išdrįsta atvykti pas gydytoją, patiria ilgalaikį maisto medžiagų trūkumą, dėl ko dar labiau jaučia silpnumą.
Širdies ligos pavasarį taip pat tampa sunkiau kontroliuojamos. Padidintas negydomas ir sunkiau vaistais kontroliuojamas kraujospūdis neretai turi labai nepageidaujamą infarkto ar insulto išraišką, ypač po žiemos. Tokios ligos labiau siejamos su mažu fiziniu aktyvumu ir netinkama mityba.
Pavasarį neretai jautresnius žmones ima varginti ir emocijų sutrikimas. Socialinių ryšių apribojimas, bendravimo stygius, sumažėjęs fizinis aktyvumas pastaraisiais metais itin pablogino emocinę ir psichinę sveikatą, ypač tai stebima tarp paauglių ir vyresnių žmonių. Nuovargis, energijos stoka, nepasitenkinimas būtimi, nerimas gali būti ne tik išsekimo, bet ir depresijos išraiška.
– Dauguma mūsų žinome, kad reikia stiprinti imunitetą, bet kaip tinkamai tai daryti?
– Imunitetas yra labai sudėtinga sistema. Jos stimuliavimas vienu preparatu nėra tinkama priemonė, nes yra didelė tikimybė iškreipti tikslios sistemos komponentų veiklą. Visada patariu: suteikime organizmui palankias sąlygas ir jis veiks suderintai. Kokybiškas miegas, kuo natūralesnis, įvairesnis ir pilnavertis maistas, fizinis aktyvumas bent 30 min. iki suprakaitavimo tris kartus per savaitę, grynas oras, pastangos išlaikyti stabilią emocinę būklę yra pagrindas, į kurį remiasi mūsų organizmo fiziologija.
Turime būti atsparūs ir nepalankioms aplinkos sąlygoms. Šaltis, karštis, vėjas drėgmė yra tos nepalankios sąlygos, kurios neigiamai veikia mūsų kūną. Pasiruoškime joms.
Nedaug kalbama apie grūdinimąsi kaip vieną svarbiausių imuniteto stiprinimo būdų. Pradėkime nuo apsitrynimo vėsiu drėgnu rankšluosčiu, pamažu mažindami vandens temperatūrą. Po to palengva pratinkimės prie vėsesnio dušo, kol galėsime praustis po visai šaltu. Taip pasiruošime maudynėms ežere, jūroje ir atostogaudami neperšalsime. Be to, basomis pavaikščiojus per grubius paviršius oda prisitaiko prie nemalonių jutimų vasarą ir taip pat grūdina. Aktyvi fizinė veikla gamtoje neabejotinai yra viena svarbiausių imuniteto stiprinimo priemonių.
Prasidėjus šviežių vaisių, uogų, daržovių sezonui mėgaukimės jomis iki pat vėlyvo rudens. Tai neišsenkamas ir natūraliausias pačių būtiniausių vitaminų ir kitų svarbių medžiagų šaltinis. Visos šios priemonės yra imuniteto stiprinimo sudėtinės dalys. Derinamos kartu jos nuosekliai papildo viena kitą.
– Pavasarį dažnas skubame gerti įvairių vitaminų papildus – ar tinkamas toks sprendimas?
– Tyrimai rodo, kad vitaminų papildų suvartojimas per pastaruosius dešimtmečius išaugo dešimtimis kartų. Iš esmės, vitaminų pakankamai gaunama su maistu. Pilnaverčiame maiste esančių vitaminų visiškai pakanka, nes jų reikia nedaug. Noriu pabrėžti, kad tinkamai subalansuotas, reguliarus, maistingomis medžiagomis turtingas maistas sveikam organizmui yra pakankamas, kad apsirūpintume vitaminų ir reikalingų maisto medžiagų reikiamu kiekiu.
Kai kuriais gyvenimo etapais vitaminų stokos rizika yra didesnė nei kitais, pavyzdžiui, intensyviai sportuojantiems, sveikstantiems po sunkių ligų, nėščioms moterims, vaikams, paaugliams ir pagyvenusiems žmonėms. Be to, įvairios lėtinės ligos, virškinimo sistemos uždegiminės būklės ne tik apsunkina kai kurių vitaminų įsisavinimą, bet ir daugiau jų sunaudojama.
Nors daugelio vitaminų fiziologinių funkcijų yra žinomos, tačiau daug kas apie juos dar nežinoma. Todėl vitaminų papildais, ypač didelėmis polivitaminų dozėmis piktnaudžiauti gali būti labai pavojinga.
– Kokių vitaminų stokoja mūsų organizmas po žiemos? Kaip žinoti, kiek jų reikia vartoti?
– Vitaminų, kurių koncentraciją kraujyje galima nustatyti laboratoriniu būdu, yra tik keletas. Daugumą jų nėra nustatomi, nes jie yra „savo darbo vietoje“ ir kraujyje jų rasime tik pėdsakus. Tačiau tie, kurie nustatomi, vertinami tik bendrame kontekste.
Taigi, ne tik vitamino koncentracija apsprendžia, kad jo trūksta. Pavyzdžiui, dėl vitamino B12 stokos vystosi mažakraujystė, kuri sukelia silpnumą, oro trūkumą, nuovargį. Šiuo atveju nepakanka vartoti tik šio vitamino, papildomai gydoma jo trūkumo sukelta komplikacija. Priminsiu, kad vitamino B12 yra tik gyvūninės kilmės maisto produktuose. Žaliose lapinėse daržovėse esantys foliatai yra būtini, tačiau jo vartojimą būtina derinti kartu su vitaminu B12.
Įrodyta, kad vitamino A, kuris svarbus regėjimo funkcijai palaikyti, akių junginės drėgmei išlaikyti, kiekis papilduose neturi viršyti maksimalios nustatytos paros dozės. Rūkančiam didesnės dozės gali sukelti plaučių ir storosios žarnos vėžį.
Vitaminas E, vertinamas kaip antioksidantas, didesnėmis nei nustatyta dozėmis taip pat gali turėti priešingą efektą ir sukelti kraujagyslių uždegimą.
Vitaminai, kurių gali trūkti, yra vitaminas D, vitaminas B12 ir foliatai. Visų jų koncentracija kraujyje yra nustatoma paprastai tik įtarus esant jų trūkumą: nuovargiui, atminties susilpnėjimui, mieguistumui ir pan. Vitamino D trūksta beveik visiems, todėl juo būtina papildyti, atsižvelgiant į esamą būklę.
Vitamino C su vaisiais ir daržovėmis gauname apie 90 proc. dienos poreikio, jei sužvalgome jų 300 g per dieną.
Vitamino C su vaisiais ir daržovėmis gauname apie 90 proc. dienos poreikio, jei sužvalgome jų 300 g per dieną. Tačiau jei pradeda kraujuoti dantenos, dėl menko sutrenkimo atsiranda mėlynė, gali būti, kad sutriko kolageno sintezė ir trūksta vitamino C. Tačiau didesnes dozes vartoti reiktų atsargiai dėl pašalinio poveikio.
Taigi, vitaminų vartojimas yra pagrįstas tik įvertinus jų poreikį.
– Kokie būtų Jūsų pagrindiniai patarimai, ką daryti, norint jaustis gerai tiek fiziškai, tiek psichologiškai?
– Svarbiausi patarimai gerai savijautai palaikyti yra paprasti:
-
Pakankamas ir kokybiškas miegas. Vertingiausias nuo 23 val.
-
Kuo įvairesnis visavertis maistas. Mažiau miltinių gaminių, rafinuoto cukraus ir saldumynų, pusfabrikačių, konservų.
-
Grūdinimasis. Fizinis aktyvumas ne mažiau kaip tris kartus per savaitę po 30 minučių. Gerai suprakaituoti.
-
Alkoholis, rūkymas ir antsvoris nėra mūsų draugai. Siekime gyventi be jų.
-
Emocinė pusiausvyra. Atpalaiduojanti, maloni veikla.
-
Profilaktiškai tikrinkimės sveikatą ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.
Svarbiausia – ne šių patarimų seka, o mūsų pastangos to siekti.
