Kodėl tokie svarbūs antinksčiai ir skydliaukė
Pagal psichoneuroendokrinologijos teoriją mūsų sveikata, savijauta ir emocijos yra visiškai priklausomos nuo hormonų sąveikos ir pusiausvyros organizme. Juos savo ruožtu veikia aplinkos pokyčiai. Mat kiekvienas pokytis iš mūsų organizmo pareikalauja įjungti prisitaikymo mechanizmus.
Evoliucija į genetinį mūsų paveldą įrašė vidinius laikrodžius, kurie geba atpažinti menkiausius aplinkos pokyčius. Mūsų organizmas taip užprogramuotas, kad sugeba prisitaikyti prie naujo metų laiko, kurio metu keičiasi oro temperatūra bei dienos ir nakties ciklas. Atsiradus neišvengiamam poreikiui prisitaikyti, pamažu organizme keičiasi hormonų pusiausvyra.
Evoliucija į genetinį mūsų paveldą įrašė vidinius laikrodžius, kurie geba atpažinti menkiausius aplinkos pokyčius.
Pirmiausiai antinksčiai ima gaminti daugiau hormono kortizolio, kuris padeda organizmui adaptuotis prie streso, kurį jam sukelia aplinkos pokyčiai, išlaisvina energiją ir reguliuoja svarbiausias organizmo funkcijas. Taip pat besikeičiant sezonams aktyvuojasi ir skydliaukės veikla, kadangi pastaroji atsakinga už mūsų kūno energijos metabolizmą ir šilumos gamybą.
Žiemos pabaigoje skydliaukės veikla ima po truputį silpnėti ir pavasarį pasiekia įprastą lygį, nes jau nebereikia prisitaikyti prie šalčio.
Taigi antinksčiai ir skydliaukė yra svarbiausi dėmenys organizmui prisitaikant prie aplinkos pokyčių. Mat kortizolis ir skydliaukės hormonai turi didelę įtaką žmogaus imuninės sistemos gebėjimui priešintis mikrobams ir virusams. Jeigu organizmas nesugeba užtikrinti šių hormonų aktyvumo, prisitaikymo mechanizmai organizme sutrinka.
Rudenį keičiasi ne tik orai
Y.Asovskaja teigė iš tiesų rudenį dažnai girdinti iš pacientų, kad jie jaučia nuolatinį nuovargį, kurį ne visada įmanoma paaiškinti išorinėmis aplinkybėmis.
„Dažnai šis nuovargis juokais vadinamas rudenine depresija, tačiau jeigu rimtai, sezonų kaita iš tiesų iš mūsų organizmo reikalauja daugiau pastangų prisitaikyti. Juk keičiasi ir temperatūra, ir dienos ciklas, t. y. mažėja saulės šviesos, o mūsų hormonų pusiausvyra labai priklauso nuo šviesos.
Kortizolis ir skydliaukės hormonai turi didelę įtaką žmogaus imuninės sistemos gebėjimui priešintis mikrobams ir virusams.
Taigi rudenį organizmui reikia sparčiai pakeisti hormonų pusiausvyrą. Labiausiai šioje veikloje dalyvauja antinksčiai ir skydliaukė. Šie organai rudenį ir pavasarį, t. y. per pereinamuosius metų laikus, turi funkcionuoti stipriau, kad užtikrintų mums pakankamai energijos ir šilumos. Jei šie organai nusilpę, jų veikla sutrikusi, rudenį žmogus jaus didesnį nuovargį ir jėgų stygių“, – aiškino medikė.
Ką daryti?
Pašnekovė patarė pirmiausia įsitikinti, ar nuovargio būsena nėra kokios nors rimtesnės ligos pradžia, tačiau jei nuovargis pasireiškia nuo pat ryto, jums sunku keltis iš lovos, dienos metu greitai pavargstate, labai tikėtina, kad išsekę antinksčiai, o geriausias būdas juos atgaivinti – tinkamas dienos režimas.
„Šiuo metu miegui reikėtų skirti aštuonias valandas, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu. Tai padės palaikyti gerą antinksčių funkciją. Kada reikėtų eiti miegoti, tai gana individualus dalykas, nes žmonės būna skirtingi. Visgi savo pacientams patariu eiti miegoti tuomet, kai vakare apima didelis apsnūdimo jausmas.
Mes visi esame patyrę šį jausmą, kai staiga tiesiog labai užsinorime miego. Dažniausiai tai būna apie dešimtą valandą vakaro. Jeigu tą momentą praleidžiame, įsijungia antrasis kvėpavimas ir vėl galime ilgai būdrauti. Tačiau tuo metu mes priverčiame antinksčius aktyvuotis papildomai ir taip juos varginame“, – aiškino Y.Asovskaja.
O štai mitybos racione, kiek įmanoma, reikėtų sumažinti cukraus kiekį. Šaltuoju periodu labiau tiktų valgyti ne saldumynų, o riebalų, kuriuos energijos gavimui naudoja mūsų skydliaukė. Tai nereiškia, kad turėtume valgyti daugiau riebių patiekalų ar padažų. Kalbama apie tai, kad į mitybos racioną reikėtų įtraukti alyvuogių aliejų, avokadus, žuvį, riešutus, t. y. gerųjų riebalų turinčius produktus.
Savo pacientams patariu eiti miegoti tuomet, kai vakare apima didelis apsnūdimo jausmas.
Taip pat reikėtų kuo daugiau valgyti sezoninių vaisių ir daržovių, nes jie turi daugiausia mums naudingų medžiagų savyje. Tai šakninės daržovės, moliūgai, obuoliai ir pan.
Jei turite problemų su skydliauke, rudenį verta papildomai ją pasitikrinti, ar gerai subalansuoti jos hormonai, ar nereikėtų jai papildomai padėti, kadangi ji šaltuoju metų laiku apkraunama papildomai. Skydliaukei labai naudinga avižinė košė, antinksčiams – cinamonas.
Streso dažnai net neatpažįstame
Bene didžiausias mūsų hormoninės sistemos priešas – stresas, tačiau mes klaidingai manome, kad stresą patiriame tik tuomet, kai kažkas gyvenime nutinka.
„Stresą mums sukelia visi įvykiai, kurie verčia mus prisitaikyti prie kažko nauja. Sezonų kaita – taip pat stresas mūsų kūnui. Ir jei dar turime papildomo streso kitur, pavyzdžiui, darbe, šeimoje, organizmas turi dirbti dvigubai ar net trigubai, kad prisitaikytų. Būtent šiuo aspektu labai žalingas persidirbimas. Mes turime savo dienotvarkėje skirti laiko ne tik darbui, bet ir laisvalaikiui.
Mums reikia įvairių veiklų, nes kai mūsų nervų sistema dirba pagreitintu režimu, yra įsitempusi, ji ir visam kūnui siunčia signalus, kad mums reikia daugiau energijos ir iš tiesų ją tik eikvojame ir eikvojame. Kad taip nenutiktų, mes turime rasti laiko tai energijai atgauti: pamiegoti, pavalgyti, pailsėti, užsiimti sau malonia veikla, gauti teigiamų emocijų.
Stresą mums sukelia visi įvykiai, kurie verčia mus prisitaikyti prie kažko nauja.
Persidirbimas labai išbalansuoja tiek antinksčių, tiek skydliaukės veiklą. Vieniems tai gali sukelti antinksčių hiperaktyvumą, kai jie ima veikti per smarkiai, dėl to pakyla cholesterolio kiekis kraujyje, kraujospūdis, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Kitiems, atvirkščiai, antinksčiai gali išsekti, dėl to jaučiamas didžiulis nuovargis bei išsekimas“, – teigė Y.Asovskaja.
Kūnas nespėja paskui gyvenimo būdo pokyčius
Paklausta, koks poilsis yra naudingiausias, gydytoja pabrėžė, kad tai gana asmeniškas dalykas, tačiau vargiai poilsiu galima pavadinti gulėjimą ant sofos ir spoksojimą į televizorių. Jei žmogus jaučiasi pavargęs, jam sunkiau adaptuotis, reikėtų pagalvoti apie lengvą fizinį aktyvumą, daugiau būti lauke, pakvėpuoti grynu oru, pasigrožėti gamta. Tai daug prasmingiau.
„Apie skydliaukės funkcijos sutrikimo požymius jau daug kalbama, tačiau apie antinksčius – dar labai mažai, o tai pirmoji mūsų prisitaikymo prie aplinkos grandis. Taigi jie labiausiai kenčia nuo mūsų patiriamo streso.
Savo praktikoje esu turėjusi vos vieną kitą pacientą, kurio antinksčiai nebuvo vienaip ar kitaip išderinti. 90 proc. atvejų jų veikla būna sutrikusi, ir kaltas dėl to šiuolaikinis gyvenimo būdas.
Pramoninė revoliucija įvyko taip greitai, kad kūnas nespėjo taip greitai evoliucionuoti ir pasikeisti. Dabar mes manome, kad normalu tiek daug sėdėti ir žiūrėti į ekranus, spinduliuojančius mėlynąją šviesą. Tačiau iš tiesų toks ilgalaikis sėdėjimas mūsų kūnui kelia didžiulį stresą, nes jis sukurtas kitokiam gyvenimui būdui, judėjimui“, – tikino pašnekovė.
