Gydytojas Alvydas Unikauskas sako, kad su stresu, deja, tenka susidurti dažnai. Jis pats jį patiria netgi ruošdamas laidas.
„Kai staiga paaiškėja, kad kažką dar reikia padaryti, bet tam laiko nėra nė kiek. Tada būnu nepatenkintas“, – sako A.Unikauskas.
Gydytojo teigimu, stresuodamas žmogus patiria daugybę nemalonių simptomų. Jis išvardijo pagrindinius streso požymius.
Sutrinka dėmesio koncentracija ir atmintis. A.Unikausko pasakojimu, organizmas atlieka apsauginę funkciją – jis šalina dirglumo slenkstį viršijančią informaciją. Ima atrodyti, kad atmintis prasta.
„Nesvarbu, kad kadaise turėjote puikią atmintį, deklamavote eiles ar mintyse atlikote aritmetinius veiksmus su keturženkliais skaičiais, tie įgūdžiai greičiausiai nėra dingę, bet įtampa ir stresas paprasčiausiai juos „atjungė“, – sako A.Unikauskas.
Kitas požymis – stresuojant kyla kraujo spaudimas, gali kisti širdies veiklos ritmas. Susitraukimai gali būti ritmiški, bet dažni. Taip pat gali atsirasti krūtinės anginos priepuolis, kai jaučiamas skausmas ir spaudimo jausmas už krūtinkaulio.
„Dar vienas požymis – kinta mitybos elgesys. Ne vienas žmogus stengiasi stresą „suvalgyti“. Tuomet persivalgoma, valgoma daug saldumynų arba, atvirkščiai, apetitas prapuola ir nieko nesinori valgyti. Neretai sutrinka ir virškinimas“, – teigia A.Unikauskas.
Stresuojant jaučiamas dirglumas, atsiranda nervų sistemos jautrumas, emocijų kaita. Įrodyta, kad stresas, kuris trunka ilgai, žaloja smegenų ląsteles. Kartu su didele įtampa atsiranda nemiga ir nerimas, psichikos sutrikimai, seksualinė disfunkcija, nuvarginama imuninė sistema.
Gydytojo pasakojimu, kūnas žino, kaip atkurti pažeistus baltymus, kaip sunaikinti vėžines ląsteles, stabdyti senėjimą, kaip kovoti su infekcija, jis gali sugydyti žaizdas ir suauginti kaulus. Tačiau, jei jis patiria stresą, visa tai neveikia.
„Stresas nėra tik skambus žodis, jis sekina organizmą“, – teigia A.Unikauskas.
