Po 40-ies regėjimas pradeda kelti problemų: iš pradžių pakuočių etiketės skaitomos atitraukus daiktą, vėliau nebepadeda ir tai. Nusiperki pirmuosiuos skaitymo akinius, po kelerių metų prireikia stipresnių. O jei dar blogai matai į tolį... Pasidaro nebesvarbu, ar akys kada nors buvo koreguotos lazeriu, ar ne: pokyčiai neišvengiami niekam.
„Medikai į akį žiūri kaip į optinį prietaisą, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Oftalmologijos centro vadovas medicinos mokslų daktaras Paulius Rudalevičius. – Akyje yra du lęšiai: ragena ir lęšiukas. Jie skaidrūs ir praleidžia šviesą – informaciją – į akies vidų: nukreipia į tinklainę. Kad gerai matytume, šviesa turi labai aiškiai ten susifokusuoti. Esant trumparegystei, šviesa susikerta prieš tinklainę, nes pati akis yra šiek tiek ilgesnė. Toliaregių – atvirkščiai, akys yra mažesnės, nei turėtų būti. Akies ilgis nesikeičia niekada, tačiau keičiasi lęšiukas. Kai žiūrime į tolį, jis suplokštėja, o kai žiūrime į daiktą, esantį arti, išsigaubia. Jaunų žmonių lęšis labai paslankus, bet kai mums sueina maždaug 45-eri, jei akis yra standartinė, pradedame jausti, kad kažkas pasikeitė. Prireikia pirmųjų skaitymo akinių, ir kas penkerius metus didinamas dioptrijų skaičius.
Tiek trumparegių, tiek toliaregių, tiek normaliai matančių žmonių lęšiukas bėgant laikui stangrėja, tik tai skirtingai pasijaučia. Trumparegiai nešioja minusinius akinius ir jiems skaitymo akinių nereikia nė sulaukus 60-ies. Toliaregiams blogiau: jie daug anksčiau pajaučia, kad iš arti matyti sunku, o regėjimas blogėja visą gyvenimą – tiek į tolį, tiek iš arti. Jiems reikia vienų akinių vairuoti, kitų – skaityti.“
Operacija ir regreso tikimybė
Atliekant korekciją lazeriu, trumparegystės atveju ragena suplokštinama, esant toliaregystei, ragena lazeriu išgaubiama.
Techninių galimybių patrumpinti ar pailginti akį nėra, tad reikia reguliuoti jos optiką akiniais, kontaktiniais lęšiais arba lazerine operacija.
Atliekant korekciją lazeriu, trumparegystės atveju ragena suplokštinama – nugarinama dalis audinio. Esant toliaregystei, ragena lazeriu išgaubiama. Regreso galimybė po lazerinės operacijos yra, tačiau nedidelė. P.Rudalevičiaus praktika rodo, kad operuojant šimtą žmonių penkiems prireikia ką nors daryti papildomai.
„Sakykime, po operacijos praėjus keliems mėnesiams matome, kad žmogus viena akimi mato 100 proc., o kita – 80. Kam taip gali nutikti? Tiems, kurių labai didelė trumparegystė (–9 dioptrijos). Kai kas nors smarkiai pakeičiama, organizmas linksta atsikovoti, kas buvo. Tada lazerio spinduliu daroma papildoma korekcija. Esant sudėtingai akies optikai (įvairiam astigmatizmui) taip pat galimas regresas. Lazeriu neoperuojame 18-mečių ir jaunesnių, nes jie dar truputį auga ir akis gali pasikeisti. Kaip ir toliaregių, kurių dioptrijos yra 5 ar 6. Tektų išgaubti kalną ragenoje, o tai padaryti ne itin paprasta.
Jei žmogus, kuriam buvo atlikta lazerinė operacija, jaučia, kad su metais blogiau mato iš arti, tai visiškai normalu. Tačiau kai regėjimas nėra geras nei į tolį, nei iš arti, derėtų, jei įmanoma, kreiptis į tą patį gydytoją, kuris operavo ir pažįsta akį. Atlikta per stipri korekcija gali būti nepastebima ir matymas į tolį pablogėja tik palaipsniui. Esant galimybei, atliekama pakartotinė korekcija ir lazerio spinduliu nugarinamas ir pakoreguojamas ragenos paviršius. Tada vėl pradedama puikiai matyti į tolį, o akinių skaityti reikia kaip anksčiau.“
Alternatyvos
Be operacijos lazeriu, yra ir kitų alternatyvų. Ką pasirinkti, labai individualu.
Kontaktiniai lęšiai
Kontaktiniai lęšiai – gana populiarūs, tačiau ne visi juos toleruoja. Tam yra kelios priežastys. Pirma, kontaktinis lęšis dedamas ant ragenos, o šiai reikia deguonies. Jo ragena gauna iš akies paviršiaus, bet lęšis dalį paviršiaus uždengia. Antra, lęšiai gaminami iš įvairiausių medžiagų, o skysčiai, kuriuose laikome lęšius, apskritai yra chemikalai, skirti mikrobams pašalinti. Ne visų akys tai toleruoja. Trečia, mums mirksint ant akies uždėtas lęšis yra stumdomas viršutinio voko. Šis nuolatinis mechaninis brūžinimas gali būti nemalonus.
Svarbiausia, ko kategoriškai negalima daryti, – tai miegoti su kontaktiniais lęšiais.
Metų ribos, kiek galima nešioti lęšius, nėra – viską parodo pačios akys. Vieniems po kelerių metų akys pradeda nebetoleruoti tirpalų konservantų, kitiems ir 20 metų nešiojant lęšius nieko nenutinka. Svarbiausia, ko kategoriškai negalima daryti, – tai miegoti su kontaktiniais lęšiais. Akis nakčiai užmerkiama, dingsta visas deguonis ir ji stipriai traumuojama. Kyla didelė infekcijos rizika, pasireiškia ragenos uždegimas keratitas. Tai išgydoma, bet labai skausminga. Todėl lęšius reikia keisti laiku, išsiimti nakčiai ir laikytis higienos.
Prasidėjus senatvinei toliaregystei tiks progresiniai (multifokaliniai) lęšiai: jie padės geriau matyti iš arti, o į tolį matysite taip pat gerai.
Akiniai
Viena iš priežasčių, dėl ko žmonės baidosi akinių, yra baimė, kad juos nešiojant akys aptingsta ir ima silpnėti. P. Rudalevičius paneigia šį mitą: „Nenešiojant akinių matymas nepagerės. Pasirinkus silpnesnius, nei reikia, – irgi, nes maksimaliai gerai nematysite. Jei sąmoningai nesidedate skaitymo akinių, varginate akis. Lęšiukas maksimaliai įsitempia ir nebeatsipalaiduoja, žvelgiant į tolį pradeda raibuliuoti akyse arba skaudėti galvą. Svarbu, kad akiniai būtų tinkamai parinkti.“
Jei jums reikia akinių, skirtų žiūrėti tiek iš arti, tiek į tolį, rinkitės progresinius.
Tik turėkite omenyje, kad jų matymo laukas siauresnis nei skaitymo akinių, – teks prie to priprasti.
Implantuoti lęšiai
Jei lęšiukas padrumstėja, akiniai gali nepadėti, nes drumstas lęšis sulaiko dalį šviesos spindulių. Tokiais atvejais implantuojamas skaidrus intraokulinis lęšis. Pastaruoju metu dažnai implantuojami specialūs daugiažidiniai lęšiai: jie užtikrina gerą matymą įvairiu atstumu.
