„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kodėl svarbu žinoti, kiek maiste yra druskos?

Sakoma, kad reikia pūdą druskos suvalgyti, kad žmogų pažintum. Jei laikytumėmės Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų dėl druskos suvartojimo, žmogų pažinti užtruktų beveik 9 metus. Deja, dauguma pasaulio ir Europos šalių šiandien kalba apie per gausų druskos vartojimą ir su tuo susijusias sveikatos problemas.
Riestainis su druska
Riestainis su druska / Vida Press nuotr.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio ir tai atitinka 5 g druskos. Vidutiniškai 95 procentus natrio suvartojame valgydami druską.

Tik 41,5 proc. Lietuvos gyventojų nesūdo jau pagamintų patiekalų, o beveik visada, net neragaudami, maistą papildomai sūdo net 6,8 proc.

Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių druskos suvartojama 8–12 g. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2013–2014 metais atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad tik 41,5 procentų Lietuvos gyventojų nesūdo jau pagamintų patiekalų, o beveik visada, net neragaudami, maistą papildomai sūdo net 6,8 procentai.

Per gausus natrio vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o šis – su didėjančia kraujotakos sistemos ir inkstų ligų rizika. Tarp didelio suvartojamo natrio kiekio ir kraujospūdžio yra aiškus ryšys, taip pat įrodyta, kad, sumažinus natrio suvartojimą, kraujospūdis mažėja. Daugėjant lėtinių neinfekcinių ligų mažėja gyvenimo trukmė, prastėja gyvenimo kokybė; valstybėms tai reiškia ir darbo jėgos trūkumą bei didžiules sveikatos priežiūros išlaidas. Sumažinti suvartojamos druskos kiekį siekia dauguma šalių.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) 2012–2013 m. vykdė „Druskos vartojimo mažinimo“ projektą. Vienas iš pagrindinių projekto tikslų buvo išsiaiškinti druskos kiekį pagrindiniuose maisto produktuose ir viešinant šią informaciją atkreipti vartotojų, specialistų ir politikų dėmesį į problemą, drauge skatinti maisto pramonę gaminti produktus su mažesniu druskos kiekiu.

Projekto vykdymo metu buvo išanalizuota per 800 NMVRVI laboratorijose 2010–2012 m. atliktų druskos kiekio tyrimų skirtingose produktų grupėse, o šiemet tokia analizė buvo pakartota, įvertinti 2015–2016 m. atlikti tyrimai, kurie bus pristatyti visuomenei.

Vida Press nuotr./Sūdomas maistas
Vida Press nuotr./Sūdomas maistas

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad siekiant išvengti su per dideliu kraujo spaudimu susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, insulto, šlapimo išskyrimo sistemos ligų, svarbu per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. 5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską iš visų šaltinių, t.y. ir gaunamą su jau paruoštais maisto produktais (pvz., duona). Palaipsniui mažindami suvartojamos druskos kiekį, mes greitai priprasime prie mažiau sūraus maisto. Vartotojai taip pat skatinami skaityti parduodamų maisto produktų etiketes – fasuotų maisto produktų ženklinime privaloma nurodyti druskos kiekį (jis pateikiamas 100 g, skysčiams – 100 ml produkto).

Maisto produktų gamintojai raginami keisti maisto produktų sudėtį, kad juose būtų mažiau druskos, cukraus ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų). Tai vienas iš efektyviausių būdų, kad vartotojai turėtų galimybę pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs