Aklai niekur neinu
T.Viluckas nusijuokia, kad jis – kaip ir visi žmonės, su žmona būna sugalvoja nuvykti į koncertą, parodą ar kokį kitą renginį. Tiesa, ne tik sugalvoja, o ir daro. Tik pašnekovas atkreipia dėmesį, kad neįgaliam žmogui tarp pasiryžimo ir veiksmo neretai įsiterpia aibė detalių, priklausančių visiškai ne nuo jo.
Bet paklaustas, kaip vertintų kultūros įstaigų Lietuvoje prieinamumą, svarsto – svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirma, galbūt aštriausia problema, anot pašnekovo, kad nemaža dalis organizatorių iš tiesų tiesiog nesilaiko įstatymų. Juose yra aiškiai numatyta, kad žmogų su negalia, su neįgaliojo vežimėliu, lydinčiam asmeniui patekimas į renginį turėtų būti nemokamas.
Dalis renginių organizatorių, aišku, laikosi, tačiau tikrai nemaža dalis ir ignoruoja.
„Dalis renginių organizatorių, aišku, laikosi, tačiau tikrai nemaža dalis ir ignoruoja. Pavyzdžiui, kiek teko domėtis, kino teatruose tai neveikia. Aš dažnai turiu rašyti ir klausti, kaip, kas ir kodėl? Tai ar laikomasi įstatymo? Aš nežinau, gal dalis organizatorių tai tiesiog ignoruoja“, – komentavo T. Viluckas.
Remdamasis savąja patirtimi vyras atkreipia dėmesį, kad neretai trūksta informacijos, kokia erdvė, kokios sąlygos lauks žmogaus su negalia renginio vietoje. Tiesiog ar yra erdvės, kur galima būti su vežimėliu. Pasak T. Vilucko, užtektų tiesiog bilietuose įvardinti, ar numatyti atskirus bilietus būtent neįgaliesiems tose vietose, kur plačiau, kur nėra kėdžių. Anot pašnekovo, juk puikiai suprantama, kad žmonės su negalia neatsisės bet kurioje vietoje.
Tiesa, vertindamas bendrą situaciją, T. Viluckas atkreipė dėmesį, kad žmogui su negalia jau beveik nekyla problemų naujuose pastatuose. „Aišku, mes žinome, kad tų pastatų jau ir užbaigt statyti negalima, nepritaikius neįgaliesiems. Tai labai palengvina gyvenimą, nes matydamas, kad pateksi į naują pastatą, jau beveik žinai, kad ten bus viskas daugiau mažiau gerai, bet su senais vis dar yra didelė problema“, – tikino pašnekovas.
Vyras pasakojo, kad ne kartą yra susidūręs, kad atvyksta į renginį, o jis vyksta, pavyzdžiui, antrame aukšte. „Aš tikrai negaliu eiti į parodą ar renginį tiesiog aklai. Visada turiu pasiskambinti, pasidomėti, kaip su sąlygom, kaip su bilietu. Liūdna, bet ne visi organizatoriai dar ir teikiasi atrašyti“, – pridūrė pašnekovas.
Tiesa, gal todėl atsakyti, kuris apsilankymas labiausiai nuvylė, jis negalėjo, mat ten, kur pasidomėjęs įsitikina, kad nepritaikyta, ir neina. Vis dėlto, T. Viluckas, pasinaudojęs proga, sako pagirsiantis vietą, kur eina dažnai ir žino, kad žmonėms su negalia pritaikyta puikiai, tai – Palangos koncertų salė.
Įmanoma viskas
Klaipėdos koncertų salės vadovas Tomas Grabys tikina, kad kalbėti apie visos Lietuvos kultūros įstaigas yra sudėtinga, nes situacijos yra labai skirtingos, o kai kur – kardinaliai skiriasi. Vis dėlto vargu ar kas neigtų, kad bendrai šalyje įstaigų prieinamumo neįgaliesiems klausimas stumiasi į priekį, tik, aišku, ne taip greitai, kaip norėtume. Taigi bendra situacija lyg gerėja.
„O jei reikėtų vertinti Klaipėdos koncertų salę, frazę „situacija gerėja“ aš drąsiai keisčiau į „situacija gera“. Mes esame visiškai pritaikę savo patalpas neįgaliesiems – plačios durys, nėra jokių slenksčių, kas leidžia žmonėms su vežimėliu patogiai įvažiuoti ir išvažiuoti. Anksčiau neįgalieji įvažiuodavo per tarnybinį įėjimą, bet mes labai norėjome nesudaryti jiems diskomforto, kad jie jaustųsi oriai ir galėtų patekti į patalpas kartu su visais.
Tam esame įsigiję ir pandusą, taip pat daug erdvės, kas leidžia užimti vietą ir komfortiškai stebėti renginį“, – apie Klaipėdos koncertų salės pokyčius kalbėjo vadovas. Jo teigimu, geriausiai salės pritaikymą neįgaliesiems patvirtina jų pačių lankymasis. Per metus minėtoje koncertų salėje apsilanko per tūkstantį žmonių su negalia.
T. Grabys atkreipė dėmesį, kad norint kuo labiau žmones su negalia įtraukti į renginius, suteikti jiems galimybę irgi mėgautis kultūra, buvo labai svarbi idėja neapmokestinti lydinčiųjų asmenų. Pašnekovas akcentavo, kad jis labai šiai minčiai pritarė, inicijavo jos svarstymą miesto taryboje.
„Taip, šis įstatymas galioja ir mes patys jo visada laikomės. Galiu pasakyti, kad kas liečia būtent Klaipėdos koncertų salės renginius, visada žmogų su negalia lydintiems asmenims įėjimas nemokamas. Tiesa, ne visai, reikia susimokėti 1,20 Eur bilietų platinimo mokestį, kuriam mes neturime įtakos“, – aiškino pašnekovas.
Klaipėdos koncertų salės vadovas pridūrė, kad ir pats yra girdėjęs, kad minėto įstatymo laikosi ne visi organizatoriai, ir atsakyti kodėl, sunku. „Atsakyti aš negaliu ir už tuos, kurie išsinuomoja mūsų patalpas. Kito organizatoriaus aš negaliu įpareigoti, nors ir visi suprantame, kad įstatymas turi būti taikomas visiems“, – kalbėjo T. Grabys.
Kol neturime žmogaus su negalia artimoje aplinkoje, nesuprantame.
Vertindamas bendrą kultūros įstaigų prieinamumą, T. Grabys pritarė T. Vilucko įžvalgai, kad šiandien kone didžiausia bėda yra senieji pastatai, kuriuos atnaujinti, pritaikyti kartais trūksta valios, o kartais kalbama apie paveldo dalykus. Pašnekovas svarstė, kad jo nuomone, dažniausiai viskas priklauso nuo noro ir empatijos lygio.
„Dažnai atrodo, kad kol tavęs neliečia, tai ir nesvarbu. Pasakysiu paprastai. Jei matome einantį ir už grindinio plytelės užkliūvantį žmogų, dažnai nusijuokiame, o kai patys būname jo vietoje – gali būti drama. Šiuo atveju dažniausiai, kol neturime žmogaus su negalia artimoje aplinkoje, nesuprantame“, – tikino pašnekovas.
T. Grabys pridūrė, kad norint tikėtis dar didesnių pokyčių, greičiausiai reikėtų pradėti nuo didesnės empatijos. Bet kuri organizacija, bet kuris verslas, turėtų galvoti ne tik apie tai, kaip šioje įstaigoje, šiame pastate uždirbti pinigus. Pašnekovas akcentavo, kad kiekvienas turime pradėti nuo savęs: „Aš, pavyzdžiui, jau dabar turėdamas patirtį, kur bevystyčiau verslą, tikrai pagalvočiau – ar čia įvažiuos žmogus su vežimėliu?“
Daugiau informacijos – www.ndt.lt
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM primena, kad daugiau informacijos apie prekių ir paslaugųprieinamumą galima rasti interneto svetainėje www.ndt.lt bei įstaigos Facebook profilyje.
