Japonijos Osaka universiteto mokslininkai tikina, kad šis smegenų poilsis gali trukti nuo pusės iki keleto sekundžių, kol žmogaus dėmesys iki galo sugrįžta.
Mokslininkai stebėjo žmonių smegenis ir sekė kraujo tekėjimo į smegenis dažnumą. Po tyrimo paaiškėjo, kad žmogui sumirksėjus akimirkai „išsijungdavo“ smegenų sritis, atsakinga už dėmesio sukoncentravimą. Lygiai toks pats procesas nutinka žmogui ir tada, kai jis atlieka kognityvinių sugebėjimų nereikalaujančias užduotis, tarkime, kai neskaito ar nekalba.
Už dėmesio sukoncentravimą atsakinga smegenų sritis būna ramybės būsenoje pavyzdžiui tuomet, kai mes apmąstome savo jausmus, galvojame, ką mūsų draugas norėjo pasakyti paskutiniu savo komentaru, apsvarstome, ką veikėme vakar ar ką veiksime rytoj. Mokslininkai, negana to, tikina, kad žiūrėdamas filmą žmogus beveik visuomet sumirksi, kai aktorius palieka filmo sceną ar kai pasikeičia filmo kadras. Daugelis žmonių per minutę sumirksi maždaug 15–20 kartų.
Šią savaitę žurnale „Proceedings of the National Academies of Science“ publikuoto tyrimo metu Japonijos mokslininkai 20-čiai jaunuolių rodydami populiarią britų komediją „Ponas Bynas“ stebėjo jų smegenų veiklą filmo metu.