Tiksliai nežinoma, kiek šimtų milijonų žmonių yra priklausomi nuo kofeino, bet egzistuoja statistika, kad, pavyzdžiui, 90 proc. amerikiečių kasdien vartoja kavą ar kitus gėrimus su kofeinu.
„Kofeinas imituoja neurohormoną adenoziną, kuris lėtina nervinius impulsus ir sukelia mieguistumą. Bet adenozinas ramina centrinę nervų sistemą, o kofeinas stimuliuoja. Jis taip pat skatina antinksčius išskirti adrenaliną ir noradrenaliną, taip ilgainiui grasindamas sukelti antinksčių nuovargį,“– pasakoja A.Unikauskas.
Viskas, kas susiję su kofeinu – prieštaringa
Daugelis mokslininkų bandė ištirti, kaip susijusi kava ir kraujospūdis, tačiau vienareikšmių išvadų nėra. Remiantis kai kurių tyrimų duomenimis, kofeinas sukelia hipertenziją, kitų tyrimų išvados prieštarauja – arterinio kraujo spaudimas (AKS) padidėja tik kelioms valandoms.
„Labai įdomus Harvardo mokslininkų tyrimas, trukęs 12 metų, kuriame dalyvavo 150 tūkst. moterų. Ryšio tarp padidėjusio AKS ir kavos nerado, tačiau kofeinizuoti (energiniai) gėrimai AKS didino. Panašu, kad kava su cukrumi ir pienu gali kelti kraujospūdį“, – sako profesorius ir priduria, kad viskas, kas susiję su kofeinu yra labai prieštaringa, o kai kurie jo poveikiai yra ganėtinai individualūs.
Profesorius pastebi, kad kofeino mes neskaičiuojame miligramais ar milimoliais – mes jį skaičiuojame puodeliais, stiklinėmis ir litrais, nors daugelis gėrimus su kofeinu gaminančių bendrovių ant produktų pakuočių rašo kofeino kiekį.
„Pavyzdžiui, 333 ml „Coca–Cola“ skardinėje kofeino yra 34 mg, o 50 ml „Red Bull“ skardinėje – 80 mg. 200 ml kavos puodelyje kofeino paprastai yra apie 100 mg kofeino, nors galima paruošti ir 100 ml kavos su 175 mg kofeino. Netgi puodelyje kavos be kofeino šios medžiagos yra – apie 10 mg ar mažiau. Žaliosios arbatos puodelyje yra apie 30 mg kofeino, juodosios – apie 50 mg“, – vardija gydytojas.
Netgi puodelyje kavos be kofeino šios medžiagos yra – apie 10 mg ar mažiau. Žaliosios arbatos puodelyje yra apie 30 mg kofeino, juodosios – apie 50 mg, – vardija gydytojas.
Anot jo, suvartojus per daug kofeino, taip pat ir arbatos, gali pasireikšti perdozavimo simptomai. Apsinuodijimas kofeinu dažniausiai pasireiškia bent penkiais iš šių požymių:
– nerimas;
– nervingumas;
– susijaudinimas;
– nemiga;
– veido paraudimas;
– padidėjusi diurezė;
– virškinimo sutrikimai;
– raumenų trūkčiojimai;
– padrikos mintys ir kalba;
– tachikardija;
– psichomotorinis susijaudinimas.
Gydytojo teigimu, jei pastebite šiuos simptomus, tačiau vis tiek geriate kofeino gėrimus, dėl tolesnio kofeino perdozavimo gresia ir kiti nemalonumai: kvėpavimo sutrikimai, sumišimas, viduriavimas, vėmimas, galvos svaigimas, alpimas, karščiavimas, širdies ritmo, sutrikimai ir tachikardija, drebulys, prakaitavimas, padidėjęs troškulys, padidėjęs šlapinimasis, haliucinacijos.
Gali atsirasti abstinencija
„Kaip ir perdozavus, taip ir staigiai nustojus vartoti kofeiną, gali atsirasti nemalonių pojūčių. Abstinencija taip pat. Kuo ilgiau žmogus vartoja kofeiną, tuo sunkiau jo atsisakyti. – įspėja gydytojas.
Pirmieji „kofeino abstinencijos“ požymiai pasireiškia po 12–14 valandų, išgėrus energinio gėrimo, sako A.Unikauskas bei rekomenduoja jaučiant abstinencijos simptomus mažinti kofeino dozes ir tik tada visiškai atsisakyti gėrimų su šia medžiaga.
Vyresnio amžiaus žmonės yra jautresni kofeinui, taip pat pastebėta, kad moterys kofeinui jautresnės nei vyrai. Be to, jautrumas kofeinui padidėja esant mažam svoriui. Gydytojas įspėja, kad sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, kofeinas gali būti netoleruojamas. Taip pat kofeino nereikėtų maišyti su medikamentais
„Kofeino pusperiodis (laikas, per kurį medžiagos koncentracija organizme sumažėja pusiau) yra 4 – 6 valandos, tačiau iš tiesų jis yra labai individualus. Jeigu rūkote – jūsų organizmas kofeiną išdegina kur kas greičiau, o kai kurių kepenų fermentų slopinimas vaistais pailgina kavos stimuluojamąjį poveikį“, – pasakoja profesorius.
Jeigu rūkote – jūsų organizmas kofeiną išdegina kur kas greičiau, o kai kurių kepenų fermentų slopinimas vaistais pailgina kavos stimuluojamąjį poveikį, – pasakoja profesorius.
Potencialūs kofeino pavojai:
– gali sukelti priklausomybę, taigi, bus ir abstinencijos požymių;
– gali padidinti nerimą – yra įrodymų, kad tai atsitinka daug kam;
– gali sukelti ar pagilinti jau esamą nemigą, suardyti paros ritmą;
– būdamas diuretiku gali išplauti iš organizmo kalį, magnį, kalcį, cinką, B grupės vitaminus, vitaminą C;
– gali didinti AKS, ypač kai vartojamas kartu su cukrumi ar dirbtiniais saldikliais.
„Siūlyčiau kiek įmanoma mažinti suvartojamo kofeino kiekį ir jokiu būdu neviršyti leistinos normos – 500 mg per dieną. Verčiau rinkitės kitus skysčius – vandenį, žolelių arbatą, įmeskite kokį nors citrusinį vaisių į vandenį, jeigu norite skonio“, – pataria A.Unikauskas.
Parengė Eimantė Juršėnaitė
