Mitybos specialistai teigia, kad neapdorotų grūdų produktai (košės, duona) sveikesni, nes turi daugiau mineralinių ir kitų biologiškai veikliųjų medžiagų. Kvietiniuose smulkiai maltuose miltuose jų yra net keturis kartus mažiau. Taip pat mažiau ir organizmo šluota vadinamos ląstelienos. Be to, baltų miltų duona turi daugiau tukinančio krakmolo.
Kur kas sveikiau valgyti rupių miltų arba viso grūdo duoną, nes joje esanti ląsteliena valo virškinimo sistemą, greitina šaltuoju metų laiku sulėtėjusią medžiagų apykaitą, gerina žarnyno peristaltiką ir šalina toksinus. Tinka vartoti norintiesiems numesti svorio. Be to, neskaldytų grūdų arba rupiai maltų miltų juodoje duonoje yra 30 proc. daugiau geležies, dvigubai daugiau kalcio ir trigubai daugiau magnio nei baltoje. Rupių miltų duonos gaminiai suteikia organizmui įtampą slopinančio magnio, kalio, fosforo, vitaminų E, PP ir B grupės. Taip pat baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių, riebalų, angliavandenių ir cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje mažinančių nesočiųjų riebalų rūgščių, antioksidantų.
Sėlenos, gemalai – bene sveikiausios grūdo dalys. Sėlenos – tai luobelės, liekančios sumalus grūdus. Jose gausu vitaminų, biologiškai veiklių skaidulinių bei mineralinių medžiagų.
Iš kviečių grūdų branduolių gaunami kviečių gemalai kaip ir sėlenos yra pati naudingiausia išgryninta grūdo dalis, turinti nedaug krakmolo. Juose gausu vitaminų A, B1, B2, B6, D2, E ir PP, baltymų, angliavandenių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, taip pat kalio, kalcio, magnio, geležies, vario, natrio.
Kokią duoną rinktis
Pasak mitybos specialistų, nors viso grūdo duonos gaminiai sveikesni, tinka ne visiems. Skrandžio ir žarnyno ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama valgyti baltą duoną, nes rupių miltų dirgina skrandžio gleivinę. Be to, ruginė juoda duona yra rūgštesnė, todėl gali didinti skrandžio sulčių rūgštingumą. Taigi turintiems jautrų skrandį žmonėms geriau rinktis ne viso grūdo, bet maišytą su rupiais miltais šviesesnę duoną.
Sutrikus virškinamojo trakto veiklai, sergant kepenų ir širdies ligomis tinkamesnė bedruskė duona ir šiek tiek apdžiūvusi, nes lengviau virškinama – labai minkšta ar šilta duona „užkiša“ virškinamąjį traktą. Sergantiesiems lėtiniu gastritu, kolitu ir opalige patartina valgyti kvietinę duoną, iškeptą iš aukščiausios ir pirmosios rūšies miltų. Na, o sveikiems žmonėms, taip pat tiems, kurių viduriai linkę užkietėti, kurie turi antsvorio, serga reumatu, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, vertėtų rinktis rupių miltų ar viso grūdo duonos gaminius.
Parduotuvėse jau galima įsigyti gaminių, keptų iš speltų grūdų. Speltų kviečiai vieni seniausių grūdinių augalų. Nors bėgant metams juos išstūmė sukurtos derlingesnės paprastųjų kviečių veislės, šiais laikais vėl prisiminta apie ypatingų maistinių savybių turinčius speltų grūdus. Sakoma, kad jų glitimas yra kitokios struktūros ir nesukelia alergijos, o mineralinių medžiagų, mikroelementų ir baltymų gausa speltų grūdai pranoksta visus kitus.
Speltų miltai turi savitą originalų pikantišką riešutų skonį. Jų grūduose yra daugiau magnio, kalio, geležies, cinko, mangano, ypač B grupės vitaminų. Teigiama, kad speltų grūdų duonoje yra visko, ko reikia visavertei mitybai. Ją vartoti ypač tinka vegetarams, taip pat tiems, kurie nori atgauti jėgas po ligos, aktyviai sportuoja ar dietinei mitybai. Šios veislės kviečiai yra padengti žiedžvyniais, kurie apsaugo juos nuo ligų ir kenkėjų, šalčio, radiacijos ir taršos. Gerai auga natūraliomis sąlygomis, be cheminių trąšų. Be to, speltų kviečių grūdai iki šiol nemodifikuoti.
Kuo naudingi viso grūdo produktai
⇒ Ilgam pasotina, todėl rečiau norisi užkandžiauti.
⇒ Suteikia daug vertingų mineralų, vitaminų ir energijos.
⇒ Greitina medžiagų apykaitą ir gerina virškinimą.
⇒ Mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ir žarnyno vėžiu.
⇒ Stiprina nervų sistemą, gerina protinę veiklą.
