Tyrimai būtini
Anot šeimos gydytojos Daivos Makaravičienės, pastaruoju metu gydytojai pastebėjo, jog ligos ir jų simptomai keičiasi, todėl nedidelė temperatūra gali būti ne tik paprasto peršalimo požymis.
N.Vaicekauskienė sako, jog nedidelis ilgalaikis karščiavimas gali laikytis po neseniai persirgtos ligos, gali atsirasti dėl bakterinių ligų, hormoninės apykaitos sutrikimų
„Kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, ir jo imuninis atsakas yra skirtingas. Būna žmonių, kurie turi silpną imuninę sistemą, ir jų organizmo atsakas į ligą yra silpnas: gali laikytis 37,2 laipsnių temperatūra, tačiau žmogui gali būti plaučių uždegimas. Ilgalaikis karščiavimas gali būti lėtinių ligų simptomas, pavyzdžiui, reumatinių ligų, kurios nesukelia aukštos temperatūros. Taip pat gali būti ir kai kurių onkologinių ligų simptomas“, – atkreipia dėmesį medikė.
N.Vaicekauskienė sako, jog nedidelis ilgalaikis karščiavimas gali laikytis po neseniai persirgtos ligos, gali atsirasti dėl bakterinių ligų, hormoninės apykaitos sutrikimų. Tačiau, pasak gydytojos, ne visada priežastį pavyksta išsiaiškinti apsilankius tik pas bendrosios praktikos gydytoją – kartais reikia atlikti įvairių instrumentinių tyrimų.
„Pavyzdžiui, reikalinga echoskopija, endokrinologo konsultacija, moterims – ginekologo konsultacija. Kartais bendri kraujo tyrimai ir C reaktyvinis baltymas gali neparodyti karščiavimo priežasties“, – sako N. Vaicekauskienė.
Šeimos gydytoja Rasa Stanislava Katkevičienė taip pat tvirtina, kad pakilusi temperatūra signalizuoja, jog kažkur organizme yra sutrikimas, todėl tyrimai yra būtini.
„Gydytojas apžiūri žmogų, patikrina jo gerklę, pažiūri, ar nėra bėrimų, padaromos rentgeno nuotraukos. Jeigu visi tyrimai yra normalūs ir gydytojai neranda jokių infekcijos židinių, jeigu šlapimo ir kraujo tyrimai geri, sinusito nėra, tada ieškom kitų susirgimų. Kartais žmogus turi nedidelę temperatūrą, jeigu jam yra depresija. Arba gali būti endokrininės sistemos sutrikimai“, – tikina R. S. Katkevičienė.
Mažinant temperatūra, gali užsitęsti ligos trukmė
Tačiau gydytojos pabrėžia, kad temperatūros dirbtinai mažinti nereikėtų, jei trumpalaikį karščiavimą lydi akivaizdūs ligų simptomai, o temperatūra nepakyla daugiau nei iki 38 ar 38,5 laipsnio.
„Nerekomenduojama mažinti temperatūros, kai ji yra iki 38 laipsnių, nes manoma, kad ji sužadina imunitetą, kuris padeda lengviau kovoti su virusais ir bakterijomis“, – tvirtina gydytoja. Jai antrina ir šeimos gydytoja D.Makaravičienė, teigdama, kad, kai karščiavimas siekia 38 ar 38,5 laipsnio, imuninė sistema geriau kovoja su infekcija.
Nerekomenduojama mažinti temperatūros, kai ji yra iki 38 laipsnių, nes manoma, kad ji sužadina imunitetą, kuris padeda lengviau kovoti su virusais ir bakterijomis
D.Makaravičienė tikina, kad laikantis tokiai temperatūrai galima laukti ir jos nemažinti 5 dienas. Po penkių dienų, pasak jos, jau reiktų kreiptis į gydymo įstaigą, nes per 5–7 paras paprastas peršalimas turi praeiti, temperatūra turi pati nukristi.
„Jei pacientas karščiuoja, jam skauda galvą, atsiranda kosulys, raumenų, kaulų skausmai ir po 5 dienų karščiavimas nesumažėja, kosulys pasidaro dar stipresnis ir pradeda varginti naktimis, atsiranda nugaros skausmas ar, pavyzdžiui, užgula ausį, tai mums išduoda, kad liga progresuoja“, – LRT.lt sakė D.Makaravičienė.
Temperatūrą būtina „išgulėti“
N.Vaicekauskienė atskleidžia, kad dažniausiai pas gydytoją žmonės ateina jau gerdami temperatūrą mažinančius vaistus. Tai priklauso nuo žmogaus savijautos, nes, anot gydytojos, žmonės skirtingai ištveria ligos sukeltus negalavimus. „Dėl karščiavimo mažinimo gali užsitęsti ligos trukmė, nes juk temperatūra padeda su ja kovoti. Aukštoje temperatūroje žūsta ligos sukėlėjai. Galbūt ir pačiam organizmui pavyktų su ja kovoti, jei nemažintume temperatūros“, – teigia N. Vaicekauskienė.
Jei laikosi mažesnė nei 38 laipsnių temperatūra, bet kankina kiti ligos simptomai, šeimos gydytoja pataria likti namuose ir užsiimti vadinamuoju simptominiu gydymu. „Reikia valyti nosį, mažinti gerklės skausmą ją skalaujant ar naudojant tam tikrus purškalus. Rekomenduojama vartoti labai daug skysčių, neapsirengti labai karštai. Suaugusiems būtina tą temperatūrą „išgulėti“ – tam reikia dažniausiai trijų parų“, – tikina šeimos gydytoja.