Apie žalias daržovių sultis amerikietis mokslų daktaras Normanas Vokeris rašė: „Aš žinau, kad jeigu neišgersiu pakankamai šviežių daržovių sulčių, mano organizmui trūks svarbios sudėtinės mitybos dalies – enzimų (fermentų)“. Enzimai – tai sudėtingos medžiagos, padedančios ne tik virškinti maistą, bet ir jį įsisavinti. Tvirtinama, kad jie gali „suvirškinti“ net vėžines ląsteles. Enzimai yra jautrūs aukštesnei negu 47 °C temperatūrai, 54 °C temperatūra juos suardo, o žemoje temperatūroje jie gali išsilaikyti ilgus šimtmečius.
Nors vasara jau pasitraukė, o kartu sumažėjo ir daržovių, kurias galėjome traukti tiesiai iš lysvės, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai sako, kad vis dėlto rudeninių vaisių ir daržovių dar pakankamai, kad galėtume prisispausti šviežių sulčių – mūsų sveikatai itin naudingų vitaminų ir mineralų šaltinio.
Sultys – sveikatos ir jaunystės šaltinis
Daržovių sultys stiprina ir atnaujina organizmo ląsteles, audinius, vidaus sekrecijos liaukas ir organus. Jos tik tada naudingos, kai yra nekaitintos, nekonservuotos, nepasterizuotos. Sultis reikia gerai išspausti ir gerti tik šviežias, nes tik tuomet organizmas bus aprūpinamas vitaminais (A, E, B, C, PP, D), mineralinėmis medžiagomis (kaliu, kalciu, geležimi, variu, magniu, natriu), bioflavonoidais ir pektinu.
Pektinas yra labai naudingas mūsų organizmui, nes jis sujungia iš aplinkos į organizmą patenkančius sunkiuosius metalus ir taip apsaugo nuo toksinio jų poveikio.
Sultyse esantys bioflavonoidai ir vitaminai A, C saugo nuo žalingo ir agresyvaus laisvųjų radikalų poveikio. Įvairių šalių mokslininkai nustatė, kad sultys pagreitina kraujo ir limfos apytaką, gleivių, šlapimo, prakaito išsiskyrimą, pašalina susikaupusius šlakus ir sustiprina imunitetą (todėl žmogus rečiau serga ir lėčiau sensta). Reguliariai geriant vaisių ir daržovių sultis, dvigubai sumažėja rizika susirgti virškinamojo trakto, šlapimo pūslės ir kvėpavimo organų vėžiu. Sultys neleidžia vystytis aterosklerozei bei koronarų nepakankamumui.
Pačios sveikiausios ir vertingiausios yra ką tik šviežiai išspaustos sultys su minkštimu, nes jose lieka daugiausia vitaminų ir virškinimą gerinančios ląstelienos. Sultis geriausia spausti iš prinokusių uogų, vaisių ar daržovių ir išgerti tuojau pat, nes palaikytos šaldytuve jos gali prarasti iki 90 proc. vitaminų.
Sultis reikėtų gerti iki pietų, likus 30 minučių iki valgio, nes neapkrautas maistu organizmas geriau pasisavina visas jose esančias medžiagas. Kad iš šviežiai spaustų sulčių gautume rekomenduojamą paros kiekį naudingų medžiagų ir vitaminų, visiškai pakanka jų išgerti iki trijų stiklinių per dieną.
Sultys, nektaras ar sulčių gėrimas?
Atsivežti į Lietuvą įvairių egzotinių sulčių yra labai brangu ir sudėtinga. Todėl gamintojai ir verslininkai atsiveža jų koncentratų, kurie gaunami išspaudžiant vandenį iš vaisių ar daržovių. Tokį koncentratą gamintojai naudoja dar ir dėl to, kad jį lengviau laikyti ir transportuoti. Šiandieninėje rinkoje pateikiamas platus spektras įvairiausių sulčių. Tik labai atidžiai skaitydami etiketes galite sužinoti, kas yra pakelio viduje: vaisių sultys iš koncentrato, vaisių sulčių nektaras ar sulčių gėrimas.
Vaisių sultys iš koncentrato beveik nesiskiria nuo sulčių, pagamintų tiesiai iš vaisių ar daržovių, nes jos yra gaunamos grąžinant atgal į koncentratą tą patį iš jo pašalintą vandens kiekį. Jų spalva, skonis, kvapas ir cheminės savybės turi atitikti visas iš tų pačių vaisių ar daržovių pagamintų sulčių savybes.
Vaisių nektarai gaminami iš sulčių koncentrato, praskiedžiant jį vandeniu, kai natūralios sultys yra labai rūgščios (citrinų, granatų, spanguolių) ar tirštos (bananų, slyvų). Tokio nektaro sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 25 proc. natūralių sulčių (šis kiekis nurodomas ant pakuotės ženklinimo). Papildomai dar dedama cukraus arba medaus (iki 20 proc.), nes kai kurių vaisių sultys yra neskanios.
Ženklinimą privaloma papildyti žodžiais „pasaldintos“ arba „pridėta cukraus“ bei nurodyti pridėto cukraus kiekį. Be to, cukrūs gali būti pakeičiami leidžiamais naudoti saldikliais, kadangi jie yra daug pigesni ir saldesni už cukrų. Ant pakuotės yra būtina nurodyti, kad yra saldiklių. Reikia atsiminti, kad nesaikingas jų vartojimas gali būti galvos skausmo, svaigimo, pykinimo ir kitų negalavimų priežastis.
Sulčių gėrimas ir gėrimas su sultimis
Sulčių gėrimas savo sudėtyje vaisių, daržovių sulčių, jų tyrės arba jų mišinių turi turėti ne mažiau kaip 12 proc., o gėrimas su sultimis – ne mažiau kaip 5 proc. Be to, į gėrimo sudėtyje dažnai yra konservantų bei kitokių priedų, kurie gali alergizuoti organizmą.
Kiekvienam pagal skonį ir poreikį
Burokėlių sultys
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad burokėlių sultyse yra vitaminų C, P, B1, B2, PP, natrio ir kalcio. Jose esanti folio rūgštis ir geležis skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose, vitaminas PP gerina kraujo apytaką.
Taigi šios sultys tinka sergant mažakraujyste, sutrikus menstruacijų ciklui. Jos taip pat pagerina žarnyno peristaltiką, todėl yra nebloga vidurių užkietėjimo profilaktikos priemonė. JAV atliktas tyrimas parodė, kad burokėlių sultys gali būti naudingos ne tik širdžiai, bet ir pagerinti kraujo tekėjimą į smegenis ir taip padėti apsisaugoti nuo demencijos. Didelė magnio koncentracija normalizuoja nervų sistemos darbą, kai žmogus patiria stresą, įtampą ir kai jį kankina nemiga. Šias sultis geriau laikyti šaltai, nes šilumoje suyra folio rūgštis. Grynos burokėlių sultys yra neskanios, todėl geriau jas maišyti su morkų, kopūstų, obuolių, slyvų ir spanguolių sultimis.
Kai kuriems žmonėms burokėlių sulčių negalima gerti. Kartais jos sukelia pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, bendrą silpnumą.
Burokėlių sultys nerekomenduojamos sergant inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, podagra. Taip pat jos netinka geriant kraują skystinančius vaistus, jei tirštėja kraujas. Pratintis prie koncentruotų burokėlių sulčių reikia palaipsniui pradedant nuo vieno arbatinio šaukštelio per dieną. Prieš geriant šias sultis jas reikėtų atskiesti virintu vandeniu arba erškėtrožių nuoviru.
Morkų sultys
Nuo seno yra žinoma, kad morkų sultys gerina regėjimą, nes jose gausu beta karotino, iš kurio mūsų organizmas pasigamina vitaminą A. Vitaminas A stiprina imunitetą. Morkų sultimis nereikėtų piktnaudžiauti, nes esant beta karotino pertekliui, apkraunamos kepenys, oda gali įgauti gelsvą atspalvį. Kad organizmas geriau įsisavintų karotiną, patariama į morkų sultis įlašinti keletą lašų aliejaus. Šiose sultyse taip pat gausu vitaminų B, C, D, E, PP bei didelis kiekis natrio, kalio, kalcio, geležies, fosforo, sieros, silicio ir chloro, kurie palaiko organizme organinių junginių balansą, gerina virškinimą. Šviežiai spaustų morkų sulčių negalima vartoti paūmėjus opaligei ir viduriuojant.
Pomidorų sultys
Šviežios natūralios pomidorų sultys turtingos natrio, kalcio bei magnio, jose yra gana daug citrinų ir obuolių rūgšties, šiek tiek rūgštynių rūgšties bei nuo vėžio saugančio likopeno, vitaminų A ir C. Pomidorų sultys stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina širdies veiklą, šalina toksinus. Šviežiai spaustose sultyse išlieka stipriai veikiančių fitoncidų, slopinančių rūgimo ir puvimo procesus žarnyne. Pomidorų sulčių negalima gerti paūmėjus gastritui, opaligei, pankreatitui ir cholecistitui. Kadangi sultyse nedaug kalorijų, jas drąsiai gali gerti žmonės, turintys antsvorio.
Agurkų sultys
Agurkų sultyse daug kalio, silicio, sieros, natrio, kalcio, chloro ir fosforo. Jas galima maišyti su morkų bei salotų sultimis. Sultys skatina šlapimo išsiskyrimą, stiprina širdies raumenis, kraujagysles, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus.
Kopūstų sultys
Jos turi daug sieros, kalio ir fosforo bei vitaminų A, C, B. Be to, kopūstų sultyse rastas ypatingas vitaminas U, apsaugantis nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų. Taigi šiltos kopūstų sultys geriamos profilaktiškai, siekiant išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės. Sultys gerina žarnyno veiklą ir mažina vidurių užkietėjimą.
Bulvių sultys
Žalių bulvių sultyse yra kalio, sieros, fosforo bei chloro. Sumaišius su morkų bei salierų sultimis, jos padeda sutrikus virškinimui bei gaunamas teigiamas efektas gydant gastritą ir skrandžio opaligę.
Salotų sultyse yra daug geležies, magnio. Be to, jose yra kalcio, kalio, sieros ir fosforo.
Salierų sultys turi B grupės, PP ir C vitaminų, daug biologiškai aktyvaus natrio (kuris padeda pasisavinti kalį), fosforo, kalcio, eterinių aliejų. Jos skystina kraują ir limfą. Sumaišytos salierų ir morkų sultys geriamos nuo avitaminozės, astmos, hemorojaus, sergant odos ir inkstų ligomis.
Petražolių sultys
Jos labai stiprios, todėl vienu metu negalima gerti daugiau kaip vieną valgomąjį šaukštą, nebent sumaišius atitinkamu santykiu su morkų bei kitų daržovių sultimis.
Natūralios petražolių sultys pagerina deguonies apykaitą, palaiko normalią antinksčių, skydliaukės veiklą, stiprina kraujotakos sistemą, ypač kapiliarus ir arterijas. Šios sultys – puiki priemonė nuo šlapimkanalių sistemos uždegimo, akmenų inkstuose bei šlapimo pūslėje.
Katarakta, konjunktyvitas, oftalmija, akies uždegimas, akies ragenos išopėjimas, vyzdžio nepaslankumas taip pat gydoma petražolių sultimis, tik sumaišytomis su morkų, salierų sultimis. Petražolių ir burokėlių, taip pat petražolių ir agurkų sulčių mišiniai sėkmingai naudojami normalizuoti menstruacinį ciklą.
Česnakų sultys
Dėl jose esančio garstyčių aliejaus bei kitų mūsų organizmui būtinų mikroelementų česnakų sultys daro teigiamą poveikį visam organizmui – nuo apetito stimuliavimo ir skrandžio sulčių išsiskyrimo gerinimo iki žarnyno peristaltikos sustiprinimo bei geresnio šlapimo išsiskyrimo.
Eteriniai česnako aliejai puikiai išvalo nosiaryklę, plaučius ir bronchus nuo juose susikaupusių gleivių, per odos poras padeda išsiskirti organizme susikaupusioms nuodingoms medžiagoms.
Vienas didžiausių šių česnakų sulčių privalumų – kad jose yra reto mikroelemento – germanio, kuris teigiamai veikia senstantį organizmą: pašalina iš jo cholesterolio perteklių, apvalo kraujagysles nuo jose besikaupiančių druskų bei cholesterolio plokštelių.
Apelsinų sultys
Dėl didelio vitaminų kiekio apelsinų sultys yra puiki prevencinė ir gydomoji priemonė nuo hipertenzijos, aterosklerozės, kepenų ligų bei avitaminozių atvejais. Tačiau jei turite skrandžio opą, gastritą, padidėjusį rūgštingumą ar skundžiatės žarnyno sutrikimais, apelsinų sulčių geriau atsisakyti.
Citrinų ir greipfrutų sultys
Šviežiai spaustose citrusinių vaisių sultyse gausu vitamino C ir P, kalio, folio rūgšties. Šios sultys šalina nuovargį ir stiprina kraujagysles. Jas tinka gerti, jei kankina nemiga, apetito stoka ar depresija, padidėjus kraujospūdžiui, esant nutukimui. Citrinų sultys gerina virškinimą, kraujo ir medžiagų apykaitą.
Užkimus šios sultys geriamos su medumi. Jas patariama gerti sergant reumatu, tuberkulioze, avitaminoze. Šios sultys minkština rankų odą, reguliariai trinant rankas sultimis, išnyksta dėmės. Jeigu sergate skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu arba pankreatitu, citrusinių vaisių sulčių geriau negerkite. Be to, reikia atsiminti, kad greipfrutų sultys gali sąveikauti su vaistais. Todėl geriant daug vaistinių preparatų jų geriau atsisakyti.
Ananasų sultys
Tai labai aromatingos sultys. Jos gerina apetitą ir varo šlapimą. Be mineralų ir vitaminų, ananasuose yra bromelaino – baltymus skaidančio fermento, kuris gerina virškinimą.
Todėl patariama šių sulčių gerti suvalgius mėsiškų patiekalų. Ypač ananasų sultys naudingos, kai metate svorį, nes jos turi savybę deginti riebalus bei padeda atjauninti kūną. Taip pat gelbsti gydant anginą, inkstų ligas ir yra puiki priemonė, padedanti išvengti celiulito.
Mango sultys
Jos turi daug karotino, C, E ir B grupės vitaminų. Mango sultyse gausu magnio, kalio, mangano, cinko ir kt. Kadangi jos nesukelia alerginių reakcijų, yra ypač tinkamos alergiškiems žmonėms.
Kriaušių sultys
Jos tirštos ir skanios, jose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, fosforo, magnio ir kt. Šių sulčių tirščiai yra gera skaidulinė medžiaga, kuri gerina žarnyno darbą, saugo nuo vidurių užkietėjimo.
Obuolių sultys
Obuoliuose gausu vitaminų C ir P bei mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio, magnio, fosforo, geležies, vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio druskų ir kt.), fitoncidų, pektinų, organinių rūgščių, kurios normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Pektinai reikalingi normaliam virškinamojo trakto darbui, o obuolių rūgštis – apsisaugoti nuo sklerozės ir įvairių virusų. Taip pat ji gerina apetitą, padeda geriau įsisavinti maistą.
Obuolių sultys yra gana rūgščios, todėl jas galima skiesti vandeniu ar maišyti su kitomis sultimis. Jas galima gerti sergant ateroskleroze, kepenų, šlapimo pūslės, inkstų ligomis, akmenlige. Obuolių sulčių reiktų atsisakyti paūmėjus gastritui, opaligei ir pankreatitui.
Vynuogių sultys
Tyrimais nustatyta, kad raudonųjų vynuogių sultyse yra nemažai cukraus, kalio, daug aktyvių flavonoidų, pasižyminčių antioksidacinėmis ir antitrombozinėmis savybėmis. Vartojant jas reguliariai, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje ir arterinis spaudimas, mažėja rizika susirgti vėžiu, išeminiu insultu, širdies infarktu, stabdomas aterosklerozės vystymasis. Vynuogių sultys taip pat gerina medžiagų apykaitą, skatina prakaitavimą, lengvina atsikosėjimą, padeda sergant mažakraujyste, bronchine astma, skrandžio ir žarnyno uždegimais, hemorojumi, kepenų, inkstų ligomis.
Granatų sultys
Granatų sultys gerai pasisavinamos, sužadina apetitą, reguliuoja skrandžio veiklą ir padidina hemoglobino kiekį kraujyje. Jos varo šlapimą, tulžį, slopina uždegimus, turi antiseptinių savybių. Paprastai jas rekomenduojama gerti sumaišius su morkų ir burokėlių sultimis.
Toks mišinys ypač rekomenduotinas nėščioms moterims. Granatų sultis patariama gerti atskiedus vandeniu. Jose yra daug rūgščių, kurios dirgina skrandžio gleivinę ir ardo dantų emalę. Šviežiai spaustų granatų sulčių reikia vengti sergant gastritu, opalige, pankreatitu, kai padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
Moliūgų sultys
Moliūgų sultyse yra sacharozės, naudingų pektininių medžiagų, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario ir kobalto druskų. Jose yra vitaminų C, B1, B2, B6, E, beta karotino. Moliūgų sultys gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Jas nuo seno rekomenduoja žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, kai atsiranda patinimų. Moliūgų sultys ypač naudingos sergant inkstų ir kepenų ligomis. Reikia gerti po pusę stiklinės vieną kartą per dieną.
Rekomenduojama įsidėmėti
Dauguma šviežiai spaustų sulčių laisvina vidurius. Todėl žmonėms, linkusiems į viduriavimą, siūloma sultis skiesti vandeniu.
Sergant opalige ar paūmėjus gastritui ir pankreatitui negalima gerti rūgščių sulčių, kurios padidina skrandžio sulčių rūgštingumą ir dirgina skrandžio gleivinę bei gali sukelti rėmens graužimą ir skausmo priepuolį (citrinų, apelsinų, obuolių, serbentų, spanguolių, granatų).
Harvardo universiteto medicinos mokyklos tyrinėtojai nustatė, kad moterims, kurios per dieną išgeria po tris stiklines obuolių sulčių, tikimybė susirgti diabetu per mėnesį padidėja 15 procentų. Sergantys cukriniu diabetu bei nutukę turėtų atsisakyti vynuogių ir apelsinų sulčių, nes jose labai daug gliukozės ir kalorijų.
Vienoje stiklinėje sulčių yra apie du arbatinius šaukštelius cukraus – tiek, kiek saldžioje arbatoje. Todėl jiems rekomenduojama gerti praskiestas bananų, abrikosų, burokėlių ir morkų sultis arba šviežiai spaustas daržovių sultis.
Jautrūs žmonės turėtų vengti sulčių iš alergizuojančių vaisių ar daržovių (citrusinių vaisių, braškių).
Jeigu sulčių sudėtyje yra ne viena vaisių rūšis, tai pavadinime turi būti nurodytas jų sąrašas mažėjančia tvarka (pagal vaisių sulčių tūrį) arba ant pakuotės gali būti užrašas – „kelių rūšių vaisiai“.
Nepatariama rinktis pačių pigiausių sulčių, kadangi dažniausiai kaina yra susijusi su jų kokybe.
Stiprinti imunitetą ir atsparumą infekcinėms ligoms padeda šaltalankių, morkų, pomidorų, šermukšnių, kivių, obuolių, apelsinų sultys. Bruknių ir spanguolių sultys išsiskiria antiseptinėmis ypatybėmis.
Pablogėjus regėjimui ar atsiradus odos problemų verta gerti sultis, kuriose yra karoteno: šaltalankių, morkų, šermukšnių, pomidorų.
Sulčių organinės rūgštys skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir žarnyno peristaltiką (maisto judėjimą žarnynu). Geriant citrinų, serbentų, spanguolių, šermukšnių ir slyvų sulčių gerėja virškinimas.
Pagal savo savybes sultys yra prilyginamos kasdienio vartojimo maisto produktams, tokiems, kaip mėsa, duona, pieno produktai. Todėl gydytojai, skatindami gerti sultis, ragina nepamiršti paties svarbiausio dalyko – saiko bei konsultacijų.
Sultys yra sveikas ir geras produktas, tik nereikia persistengti. Būtina prisiminti, kad bet kas gali tapti vaistu arba nuodu – tai priklauso nuo suvartoto kiekio.
