Be to, net apie 38 proc. konstatavo, kad dėl šios priežasties jie buvo priversti riboti fizinę veiklą, arba negalėjo dirbti sau įprastu režimu, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lėtiniu nuovargiu skundžiasi 7 iš dešimties
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, kas dešimtas ūmios COVID-19 ligos atvejis pereina į lėtinį susirgimą. Jam būdingi tie patys išliekantys požymiai arba ligos eigoje atsirandantys ir nauji varginantys nusiskundimai.
„Dažniausi simptomai yra nuovargis ir jėgų trūkumas, tuo skundžiasi 7-8 pacientai iš 10. Didelė dalis persirgusiųjų patiria atminties, dėmesio koncentracijos pablogėjimą, miego, apetito sutrikimus, išlieka galvos, sąnarių, raumenų skausmai“, – dalijasi įžvalgomis Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos šeimos gydytoja Eglė Jasaitytė.
Ilgesnį laiką gali išlikti ir uoslės, skonio pakitimai, jų sukelti negalavimai, nosies, užgulimas. Kai kuriuos, net ir sirgusius nesunkios formos COVID-19 infekcija asmenis vargina užsitęsęs dusulys, krūtinės skausmas. Pasitaiko, kad užsitęsia nerimo, depresijos požymiai.
„Po šios ligos organizmui reikia laiko atsigauti. Dėl to labai svarbi visavertė mityba, užtikrinti skysčių, elektrolitų, kurių netekote sirgdami balansą, nuosekliai palaipsniui didinti fizinį aktyvumą, atlikti specialius kvėpavimo pratimus“, – aiškina šeimos gydytoja E.Jasaitytė.
Kas rodo, jog vystosi rimtos komplikacijos?
Dauguma simptomų kelių savaičių laikotarpiu išnyksta savaime, bet jeigu nuovargis, o ypač krūtinės skausmai, dusulys užsitęsia ir nepraeina, jų intensyvumas nemažėja, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
„Jie gali liudyti apie rimtesnes komplikacijas po persirgtos COVID-19 ligos. Jei žmogus serga lėtinėmis ligomis, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių, cukriniu diabetu, arba onkologinėmis ligomis, vartoja imunosupresinius vaistus, organizmas pažeidžiamas labiau. Tokie ligoniai dažniau serga sunkiomis formomis, dėl to galimi ryškesni liekamieji reiškiniai“, - sako medikė.
Didelė dalis persirgusiųjų patiria atminties, dėmesio koncentracijos pablogėjimą, miego, apetito sutrikimus, išlieka galvos, sąnarių, raumenų skausmai.
Jeigu paciento plaučiai iki tol buvo visiškai sveiki, persirgus koronaviruso infekcija su plaučių pažeidimu kartais atsiranda ilgalaikių šio organo pažeidimų. Pavyzdžiui, plaučių audiniui peraugus fibroziniu audiniu, atsiranda negrįžtamų randinių pakitimų, kurie sukelia lėtines plaučių ligas.
Tokiais atvejais ir pasveikus tebekankina dusulys arba žymiai susilpnėja fizinis pajėgumas. Šiuos asmenis šeimos gydytojas nukreipia gydytojo pulmonologo konsultacijai, o šis atlieka plaučių rentgeno tyrimą, įvertina plaučių funkciją, kad įsitikintų, ar nėra lėtinio plaučių pakenkimo.
Sunki COVID-19 ligos eiga gali sukelti ir širdies raumens pažeidimus Ateityje dėl to gali išsivystyti širdies nepakankamumas – lėtinė, gyvenimo kokybę labai pabloginanti ir dideliu mirtingumu pasižyminti liga.
Todėl, jaučiantiems nemalonius pojūčius krūtinės zonoje, dusulį, pavargstantiems nuo net ir nedidelio fizinio krūvio, reikėtų nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks laboratorinius tyrimus ir įvertins kardiogramą, matydamas poreikį, nukreips gydytojo kardiologo konsultacijai ir išsamesniam širdies ištyrimui.
Šeimos gydytojas koronaviruso infekcija persirgusiems pacientams rekomenduos ir reabilitacines priemones, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, kurie padės greičiau atsistatyti kvėpavimo funkcijai, jei išliko dusulys, supažindins su specialiomis kūno padėtimis, kurios palengvins būklę. Jeigu yra balso, valgymo sutrikimų, dažnai pasitaikančių asmenims, kurie buvo intubuoti, taip pat patars, kaip greičiau atsikratyti liekamųjų reiškinių. Pasidalins ir praktiniais patarimais, padėsiančiais įveikti užsitęsusius nerimo, depresijos simptomus.
Per dvejus metus trunkančią pandemiją COVID-19 infekcija persirgo jau daugiau nei 0,5 mln. Lietuvos gyventojų. Deja, nemaža dalis pasveikusiųjų dar ilgai jaučia šios ligos pasekmes.
„Ne visi žmonės žino, kad tiems, kurie sirgo sunkia COVID-19 forma, gydėsi stacionare ir skundžiasi liekamaisiais reiškiniais, gali būti skiriamos nemokamos ambulatorinės arba stacionarinės reabilitacijos paslaugos. Taikomos išimtys ir pacientams, kurie sirgo sunkiai, jiems buvo diagnozuotas plaučių uždegimas. Nors ir gydėsi namuose, jie taip pat gali gauti ambulatorinės reabilitacijos paslaugas. Šeimos gydytojas irgi gali juos nukreipti reabilitaciniam gydymui, kurio išlaidas padengs ligonių kasos“, – informuoja šeimos gydytoja E.Jasaitytė.
