– Kokie yra lietuvių mitybos įpročiai?
– Pastebėjau, kad lietuviams labai svarbus produktas – duona. Tai viena skaudžiausių temų, nes kartais žmogus turi imuninio pobūdžio sutrikimų ir jam reikia tam tikram laikui atsisakyti duonos. Dar labai daug žmonių vartoja liesų pieno produktų, nes patiki, kad liesi produktai turi mažiau kalorijų. Taip reklamuojama, o pažiūrėjus į etiketę matyti, kad juose yra daug angliavandenių, t. y. cukraus.
Lietuviai valgo per mažai šviežių daržovių, ypač žiemą. Dauguma galvoja, kad užtenka valgyti bulvių. Taip pat žmonės vartoja daug vaisių ir galvoja, kad patenkins penkių porcijų per dieną poreikį, nors naujausios studijos sako, kad kasdien reikėtų suvalgyti dvi porcijas vaisių ir šešias daržovių. Lietuviai nepakankamai geria vandens, jis reikalingas visoms funkcijoms palaikyti, netgi svoriui mesti.
Pastebėjau, kad vegetarizmo ir veganizmo judėjimai paveikė visuomenę – nebevalgoma tiek daug mėsos.
– Grįžtant prie vandens – yra ir tokia teorija, neva nėra taip sveika gerti daug vandens.
Nebeatpažįstame, koks tas troškulio jausmas burnoje. Tuo metu, kai jaučiamas troškulys, organizme jau prasidėjusi dehidratacija.
– Visiems svarbu išgerti 8 stiklines kasdien. Dauguma mūsų sėdi biuruose, oro kondicionieriai labai sausina odą. Daug kas eina sportuoti, dažnai geria kavos, arbatos – visa tai varo skysčius. Vartojant daug grūdinių produktų, jų suvirškinimui irgi reikalingas vanduo. Žinau žmonių, kurie geria per daug vandens. Tai irgi negerai – gali nukristi spaudimas, svaigti galva, nes per gausus vandens vartojimas skatina elektrolitų sumažėjimą.
Teorija, kad kol nesi ištroškęs, turėtum negerti, yra mitas. Nebeatpažįstame, koks tas troškulio jausmas burnoje. Esu išmokyta paprastai: tuo metu, kai jaučiamas troškulys, organizme jau prasidėjusi dehidratacija. Labai dažnai galvos skausmas gali būti dehidratacijos požymis.
– Kita problema – žmonės dažnai neatskiria troškulio nuo alkio.
– Labai dažnai – nes pamiršome, kaip įsiklausyti į organizmą. Svarbu žinoti, kad neturėtume gerti jokių skysčių valgio metu. Tarp valgių yra puikus laikas gerti vandenį, o ne valgyti. Jei artėjant pietums jaučiatės alkani, išgerkite stiklinę vandens, palaukite 15–20 min. Jei vis dar alkani, galite pradėti ruoštis pietums.
– O kaip dėl sriubos? Joje irgi labai daug vandens ir po jos valgomos salotos. Ar tai netinkama?
– Tinkama, tai geras pavyzdys: reikėtų suvalgyti sriubos, palaukti 10–15 min. ir valgyti salotų. Būtų gerai po sriubos nesirinkti ko nors labai sunkiai virškinamo, ypač turintiems silpnesnę virškinimo sistemą. Arba reikėtų palaukti 20 min.
O štai kavą apskritai reikėtų gerti be maisto, nes joje esančios medžiagos sustabdo magnio, geležies pasisavinimą. Tiems, kuriems trūksta šių mineralinių medžiagų, kavos niekada nesiūlyčiau gerti. Vienas pačių blogiausių dalykų – gerti kavą ryte tuščiu skrandžiu. Tie, kas be kavos gyventi negali, siūlyčiau jos gerti praėjus 45 min. po pusryčių.
– Prieš kelias dienas Lietuvoje vedėte seminarą apie lieknėjimą. Informacijos apie tai itin daug, sveika mityba bei sportas šiuo metu madingi, bet rezultatai rodo, kad daugėja turinčių antsvorio ar nutukusių lietuvių. Gal kažkokių dažnų klaidų daroma?
Vienas iš pačių svarbiausių dalykų, norint numesti svorio, valgyti triskart per dieną, tik maistas turi būti subalansuotas.
– Viena klaida – liesi pieno produktai. Antra –nuolatinis užkandžiavimas. Rekomendacija, kad reikėtų valgyti penkiskart per dieną kas 2–3 val., nėra gera. Ir naujausios studijos rodo, ir senovėje taip buvo, kad žmonės turi valgyti rečiau. Vienas iš pačių svarbiausių dalykų, norint numesti svorio, valgyti triskart per dieną, tik maistas turi būti subalansuotas. Labai aktyviai sportuojantiems tarp pietų ir vakarienės galima įtraukti užkandį. Toks mažas pakeitimas mityboje turi didelę įtaką svoriui.
Esmė, kad užkandžiams nepasirenkame vištienos krūtinėlės ar salotų. Užkandžiams renkamės riešutų, pyragėlių, bandelių. Tai arba neturintys naudingų medžiagų, arba labai kaloringi produktai. Rekomendacijos dažniau valgyti atsirado prieš 50 m., besivystant užkandžių pramonei. Iš produkto (traškučių, sausainiukų ir t. t.), kuris neturi daug maistinės vertės, pelnomasi labai daug pinigų. Ir tai ir toliau labai skatinama. Kadangi valgome netaisyklingai, dietologai rado būdą, kaip palaikyti pastovų cukraus kiekį kraujyje, – valgyti dažniau. Bet renkantis baltymų šaltinį ir vengiant cukringų patiekalų, užtenka valgyti triskart per dieną.
Trečia klaida – sultys. Jos turi labai daug cukraus. Trinant glotnutį (smoothie), skaidulos jame lieka, bet spaudžiant sultis, jų stiklinėje yra 4–5 apelsinai. Net morkų sultyse itin daug cukraus.
Ketvirta, lietuviai nepakankamai valgo baltymų ir vartoja itin daug grūdinių produktų. Žiūrint į maisto piramidę, grūdiniai produktai užima milžinišką dalį. Tai neteisinga – niekada nebuvo vartojama tiek grūdinių produktų kiek dabar. Mūsų organizmas juos gali toleruoti, bet be šių produktų galėtume išgyventi. Kadangi vos ne kiekvieno valgio metų jų vartojame, tai lemia svorio augimą. Ypač grūdinių produktų reikėtų vengti vakarais. Norint numesti svorio, reikia vartoti daugiau baltymų ir daržovių. Baltymų turi būti kiekvieno valgio metu.
Penkta, saldikliai irgi skatina svorio didėjimą, nes nuo jų didėja alkis ir suvartojama daugiau kalorijų. Saldikliai nėra skirti svoriui mesti.
Šešta, dabartinėje visuomenėje žymiai daugiau streso, gyvenimas aktyvesnis, o stresas augina svorį. Organizmas galvoja labai paprastai: jei esi stresinės būsenos, tau reikės bėgti nuo tigro, todėl viską, ką suvalgai, kaupsiu. Stresas gali būti tiek emocinis, tiek fizinis. Sporto salėje labai intensyviai dvi valandas sportuoti – irgi didžiulis stresas. Labai svarbu rasti būdą, kaip atsipalaiduoti. Tinka joga, pilatesas, kvėpavimo pratimai, lėtas plaukiojimas, pasivaikščiojimas.
– Žmonės, kurie turi antsvorio, kaip dažnai paaiškėja, valgo dukart per dieną – šiek tiek ryte ir daug vakare. Taigi retas valgymas irgi nėra geras.
– Tie, kurie labai daug valgo vakare, pietų metu paprastai badauja. Jie jaučia alkį, bet sau neleidžia valgyti, o jų pusryčiuose nebūna pakankamai baltymų. Dėl to vakare itin norisi valgyti. Labai svarbu, kas valgoma pusryčiams. Pusryčiai lemia, koks cukraus lygis kraujyje bus visos dienos metu.
– Sakykite iš profesinės pusės, kokios ligos dažniausiai būna susijusios su netinkama mityba ar įpročiais?
– Beveik visos. Tai, ką valgome, tampa mūsų dalimi. Gal ir nuvalkiotas pavyzdys, bet jei pilsime netinkamo kuro į savo automobilį, anksčiau ar vėliau jis sustos. Taip ir su mūsų organizmu. Jis visada bando išlaikyti balansą, ilgai kovoja, kol pasiduoda, nes nebeturi atsargų, kurios padėtų palaikyti sveikatą. Tikiu, kad mityba daugiau ar mažiau nulemia visas ligas. Virškinimo sistemos sutrikimus galima pagerinti vien tik mityba. Sergant reumatoidiniu artritu, šienlige, pakeitus mitybą rezultatai fantastiški. Yra žmonių, kurie pagyja nuo vėžio vien pakeitę mitybą. Yra žmonių, kuriem to neužtenka. Vis tik mityba – geriausia ligų prevencija. Tai, ką šiandien valgome, nulems mūsų sveikatą ateinantiems septyneriems metams.
– Kaip pati kartą prisipažinote, nesate sudariusi dviejų vienodų valgiaraščių, nes tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Ar pačiam žmogui įmanoma susigaudyti, koks maistas jam tinka, ar tai eksperimentiniu būdu reikėtų atrasti?
– Labai norėčiau, kad mitybos būtų mokoma mokyklose, nes labai daug skirtingos informacijos apie tai. Tiems, kurie turi galimybę, rekomenduočiau bent kartą nueiti pas mitybos specialistą ar į seminarą, kad suprastų pagrindinius principus, su kuriais galėtų eksperimentuoti ir stebėti, kas tinka organizmui, o kas ne. Dirbdama su klientais visada sakau: jūs viską žinote, žinote, kas tinka, kas ne, tiesiog pamiršote, ir aš esu čia, kad nukreipčiau teisingu keliu. Dažniausiai po 3–4 konsultacijų žmonės pajaučia, ko jie nori.
Nemėgstu dietų – mėgstu sveikus mitybos principus, nes dieta skamba kaip labai ribotas valgiaraštis, kurio žmogus laikosi tam tikrą laiką ir po to grįžta prie senų mitybos įpročių. Žymiai svarbiau juos pakeisti ir tai padaryti nesunku.
***
Tautvilė Šliažaitė, natūralios medicinos gydytoja mityba.
