Konsultuoja Santariškių klinikų šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
– Sergamumas gripu jau įsibėgėjo. Kuo ypatinga infekcija šiais metais?
– Turbūt ankstyva pradžia. Plitimas sutapo su didžiosiomis metų šventėmis, kai visi glaudžiai bendravo, lankė vieni kitus ir tokiu būdu labai paspartino infekcijos sklidimą.
O kliniškai liga ir šiemet tokia pati: aukšta, sunkiai numušama temperatūra, raumenų, galvos, gerklės skausmas, sausas kosulys, labai staigi pradžia.
– Nuo ko labiausiai priklauso sergamumo gripu dažnumas?
– Sergamumas priklauso nuo daugelio dalykų: viruso agresyvumo (pandemijos metu), glaudaus bendravimo (didmiesčiai, kolektyvai), žmonių atsparumo (sveikatingumas ir grūdinimasis) bei specifinės profilaktikos – skiepijimosi nuo gripo, kas Lietuvoje, deja, vis dar nepopuliaru.
Prisideda ir administraciniai dalykai: kol visiems peršalusiems ir sergantiems dėl neatvykimo į darbą ar mokslus pateisinimo iš gydytojų reikės asmeniškai apsilankant, tol sukėlėjo plitimas ir sergamumo didėjimas bus nesustabdomas.
– Kokias apsaugos nuo gripo priemones išskirtumėte kaip veiksmingiausias ir tinkamas infekcijai jau siaučiant?
– Kol žmogus nesusirgo – skiepus. Siūlau skiepytis, net jei sergamumas jau įsibėgėjo. Vieninteliu atveju pavėluota – jei žmogus jau serga, visais kitais atvejais siūlau skiepytis.
Kitos priemonės – plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti didelių susibūrimų.
– Ką pirmiausia patartumėte daryti, jei žmogus įtaria, jog susirgo gripu?
– Kreiptis į gydytojus. Iš pradžių gal užteks paskambinti ir pasitarti. Jei tai gripas, būtų gerai gydymą pradėti kuo anksčiau.
– Kokias dažniausias klaidas daro gripo ligoniai?
– Dažniausiai numušę temperatūrą milžiniškomis vaistų dozėmis eina į darbą, nevykdo gydytojų nurodymų, gydosi homeopatiniais preparatais, nes vaistai „kenkia“, arba pradeda savavališkai gerti antibiotikus, kurie neturi jokios įtakos virusinei infekcijai.
– Kokios gripo komplikacijos grėsmingiausios ir kas labiausiai padėtų jų išvengti?
– Tai labai gąsdinančios būklės, iš kurių baisiausia – mirtis, taip pat širdies arba inkstų pažeidimas, kai vienintelis gydymas – transplantacija, insultas, infarktas, nėščiųjų persileidimai. O padėtų jų išvengti skiepijamasis. Skiepai tam ir skirti – jei ne išvengti ligos, tai maksimaliai sumažinti komplikacijas.
Susirgote – laikykitės gydytojo paskirto režimo. Dažniau pasitaiko komplikacijų tiems, kurie ir toliau alina sergantį organizmą darbais, nesilaiko gydytojų nurodymų.