Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kol šeimos gydytoja konsultavo telefonu ir siuntinėjo pas kitus specialistus, vyrui išplito vėžys

Onkologai sunerimę – kol šalis kovoja su koronaviruso pandemija, daugėja užleisto vėžio atvejų. Tokius ligonius gydyti ne tik sunku bei brangu, bet ir rezultatai ne tokie, kokių norėtume.
Vyras kalba telefonu
Vyras kalba telefonu / 123RF.com nuotr.

Nustatė vėlai

Vilniečiui Simui (vardas pakeistas – aut.) prieš mėnesį sukako 48-eri. Tačiau šventė nebuvo linksma – prieš gimtadienį jam nustatytas išplitęs prostatos vėžys su metastazėmis kauluose. Jau antrą mėnesį jis gydosi Nacionaliniame vėžio institute (NVI).

Simas pasakoja, kad pirmieji nugaros skausmai užklupo prieš praėjusias Kalėdas, vėl pasikartojo vasario mėnesį ir ėmė stiprėti. Birželio mėnesį savijauta dar pablogėjo – įkyrus skausmas plisdavo net į koją. Tada vyras kreipėsi į šeimos gydytoją, ši jį konsultavo telefonu – išklausinėjo, kas, kaip ir skyrė nuskausminamųjų. Tačiau vaistai nepadėjo. Tuomet nusiuntė padaryti rentgeno nuotrauką, bet ir ši nieko labai bloga neparodė. Tada gydytoja nusiuntė pas neurologą. Jis skyrė kompiuterinę tomografiją.

„Nuėjau jos atlikti, o man sako – turi mokėti, nes gydytojas neteisingai užpildė dokumentus. Grįžau atgal, kad pataisytų siuntimą, ir vėl iš naujo turėjau registruotis atlikti tyrimą. Su šeimos gydytoja bendravau telefonu. O laikas ėjo“, – pasakoja Simas.

Fotolia nuotr./Vėžys
Fotolia nuotr./Vėžys

Tomografijos tyrimą atlikęs specialistas išvadoje parašė, kad Simui yra stuburo slankstelio išvarža ir kyla įtarimas, kad gali būti MTS. Neurologas, su kuriuo konsultavosi vyras, kalbėjo tik apie stuburą, kas tas MTS, neužsiminė, tik patarė kreiptis į šeimos gydytoją. Simas su gydytoja vėl tarėsi dėl nuotolinės konsultacijos, tačiau gydytoja numatytu laiku nepaskambino.

Neištvėręs nežinios, Simas pasiguodė savo giminaitei gydytojai. Ši, peržiūrėjusi vyro ligos duomenis ir pamačiusi įrašą MTS, paragino Simą kuo greičiau persirašyti į jos polikliniką ir skyrė prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Jai sukėlė nerimą kolegos įtarimas, kad Simą gali kankinti metastazės – išplitęs vėžys (sutrumpintai – MTS).

Kai buvo gautas PSA tyrimo rezultatas, Simas turėjo kuo skubiau vykti į Nacionalinį vėžio institutą. Buvo liepos pabaiga. Onkologai atliko prostatos biopsiją. Ji parodė, kad vyras serga IV stadijos agresyviu prostatos vėžiu, kuris išplitęs į kaulus bei aplinkinius organus. 48-erių vyrui, kuris turi žmoną ir dešimtmetę dukterį, tai buvo skaudus smūgis.

Simui onkologai skyrė gydymą hormonų terapija, o vėliau – ankstyvąją chemoterapiją. Neseniai buvo įrodyta, kad toks gydymas pratęsia gyvenimą.

„Pastarąjį mėnesį gyvenu lyg ne savo gyvenimą – viskas apsivertė aukštyn kojom. Bet svarbiausia – nepasiduoti. Tikiu medicina ir patarčiau visiems vyrams tikrintis reguliariai“, – sako Simas ir pajuokauja: „Kai papasakojau savo vaikystės draugui, kas man nutiko, jis tuoj pat nulėkė atlikti PSA testą.“

Daugėja užleistų atvejų

„Vyrai turėtų kuo skubiau kreiptis į gydytojus, jeigu jiems skauda nugarą, jeigu sutrikęs šlapinimasis. Šie simptomai praneša apie užleistą vėžį“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

Pasak gydytojo, kai kuriems vyrams prostatos vėžys gali vystytis metų metus nesukeldamas ryškesnių simptomų, tačiau kiti, kaip Simas, suserga agresyviu vėžiu, kuris plinta labai greitai. „Virusas ar ne, šie žmonės negali laukti“, – tvirtina specialistas.

NVI onkologai peržiūrėjo pastarųjų kelerių metų duomenis ir aptiko nemalonią tendenciją: nuo 2012 m. per metus šalyje buvo nustatoma apie šimtą IV stadijos prostatos vėžio atvejų. „Daugiausiai buvo ligonių, sergančių antros, rečiau – trečios stadijos vėžiu, o ketvirtoji buvo retenybė“, – teigia A.Ulys.

Sostinės medikai sukluso, kai per pastarąsias penkias savaites net dešimčiai vyrų nustatė IV stadijos vėžį. Šie vyrai kreipėsi į gydytojus dėl to, kad buvo atsiradę metastazių, sukėlusių tokių komplikacijų, kurių žmogus negali kentėti.

„Nežinau, kiek ligonių, sergančių išplitusiu vėžiu, pateko į kitas ligonines“, – sako gydytojas A.Ulys ir priduria, kad agresyvus vėžys išplinta per 4–6 mėnesius ir specialistai, gydydami sudėtingais ir labai brangiais metodais, ligoniui gali pažadėti tik pratęsti gyvenimą, o ne išgydyti.

Vienas užleisto vėžio gydymo mėnuo apytiksliai kainuoja tiek, kiek visas pirmos stadijos vėžio gydymas.

„Vienas užleisto vėžio gydymo mėnuo apytiksliai kainuoja tiek, kiek visas pirmos stadijos vėžio gydymas. O rezultatų lyginti net neįmanoma, – aiškina medikas. – Pastebėjau, kad dabar daugiausia operacijas atliekame tiems pacientams, kurie į mus kreipėsi anksčiau. Naujų mažai, vadinasi, žmonėms sunku patekti pas specialistus. Virusinių infekcijų bumas gali tęstis visus metus, o gal ir visą gyvenimą, dėl to juk negalime stabdyti medicinos.“

Sumažėjo tris kartus

Prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų pasaulyje ir viena pagrindinių vyrų mirties nuo vėžio priežasčių. Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga apie 2500 vyrų, miršta apie 500–600.

Kad ši liga būtų nustatyta anksti, mūsų šalyje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri skirta vyrams nuo 50 iki 70 m. ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

„Prevencinių programų sustabdymas karantino metu, aišku, turės pasekmių. Be to, dalis pacientų lėčiau pasiekė onkologus dėl apribotų pirminės grandies paslaugų. Šiandien skaičiuojame diagnostinių tyrimų apimtis ir bandome palyginti su praėjusių metų pirmu pusmečiu. Diagnostinių prostatos biopsijų pagal ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programą apimtys sumažėjo 50 proc.

E.Paukštės nuotr./Prof. S.Jarmalaitė
E.Paukštės nuotr./Prof. S.Jarmalaitė

Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavusių pacientų, siųstų toliau konsultuotis pas specialistą, skaičius susitraukė 3 kartus, o ne pagal programą, tie, kuriems jau atsirado simptomų, – 50 proc. Kadangi sergamumas prostatos vėžiu nemažėja, o diagnostinių tyrimų apimtys pastarąjį pusmetį smarkiai sumažėjo, su baime laukiame užleistų ligos atvejų skaičiaus didėjimo. Juk geros prognozės gydant vėžį galimos tik anksti nustačius ligą“, – teigia laikinai Nacionalinio vėžio instituto direktorės pareigas einanti profesorė Sonata Jarmalaitė.

Nors Lietuvoje karantino metu sveikatos sistemos situacija buvo labai sudėtinga ir daugelio gydymo įstaigų veikla buvo apribota, Nacionalinis vėžio institutas dirbo visą laiką. Karantino metu gydytojai pertvarkė darbą, išskirstė ir apribojo pacientų srautus, išmoko dirbti saugodamiesi patys ir saugodami savo pacientus nuo COVID-19.

Pasak įstaigos vadovės, dabar pacientai į NVI patenka pro karantino postus, tiksliai nustatytu laiku, dėvi apsaugines kaukes, hospitalizuojami po neigiamo COVID-19 testo atsakymo.

„Pripratome dirbti šiuo karantino taisyklių padiktuotu režimu ir sėkmingai teikiame visą sveikatos paslaugų spektrą, pasiekdami 70–80 proc. įprastinių apimčių. Vien per tris karantino mėnesius NVI apie tūkstantis pacientų tęsė ar pradėjo chemoterapijos, spindulinės terapijos gydymo kursus, 700 pacientų vėžys buvo operuotas“, – tvirtina S.Jarmalaitė ir priduria, kad vis dėlto onkologai neramiai laukia rudens, kai padidėja sergamumas infekcinėmis ligomis, o ir naujasis virusas dar nesitraukia.

„Norisi priminti, kad infekcinėmis kvėpavimų takų ligomis nuolat serga dalis populiacijos, ir jos nėra tokios letalios ir sunkiai gydomos kaip vėžys. Manyčiau, kad verta išgryninti prioritetus ir daugiau dėmesio skirti onkologinėmis, širdies, kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Būtina sukurti sąlygas teikti paslaugas saugiai ir neberiboti pacientų galimybių laiku pradėti gydytis“, – teigia prof. S.Jarmalaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?