„Žmonės iš prigimties yra valgytojai – maitinasi nuo gimimo iki paskutinio atodūsio. Ne veltui ir medicinos tėvas dr. Hipokratas sakė, jog valgyti turime tam, kad gyventume.
Istoriškai pagrindinė maisto funkcija buvo gauti energijos tos dienos darbams atlikti. Bet tokie laikai baigėsi bent prieš porą šimtų metų. Šiandien labai dažnai valgome norėdami reguliuoti savo emocijas: liūdesį, pyktį, nuovargį, nerimą ar vienatvę“, – sako dr. Rūta Petereit.
Saldžiai, greitai, bet trumpai
Daktarė atkreipia dėmesį, kad suvalgius kažko saldaus smegenyse išties išsiskiria laimės hormonas dopaminas, tačiau tai yra greitas ir labai laikinas rezultatas, galintis sukelti net priklausomybę.
Dr. R.Petereit aiškina skanėstų poveikio eigą: „Vos pajutus cukraus skonį, smegenims perduodamas pranešimas, aktyvuojantis smegenų atlygio sistemą. Ši sistema – tai elektros impulsų ir cheminių procesų tinklas, veikiantis tam tikras žmogaus smegenų dalis, taip pat ir malonumo centrus. Taigi, cukrus tarsi įjungia malonumą, bet tai trunka vos 20 minučių. Joms prabėgus, organizmas nori šį malonumą pratęsti, tad saldėsių norisi iš naujo.“
Maisto poveikis, kuris išlieka
Maistas gali turėti ir ilgalaikės įtakos gerai savijautai. Norint užtikrinti nuoseklų efektą, reikėtų ieškoti produktų su probiotikais. Yra įrodymų, kad jie prisideda gaminant biologiškai aktyvias neurochemines medžiagas, pavyzdžiui, serotoniną, melatoniną, histaminą, ir taip paveikia neurotransmiterių bei neuromodulitorių atsaką, reguliuojantį nuotaiką bei stresą.
Nors tokie terminai gali skambėti labai techniškai, būtent šie smegenyse vykstantys procesai lemia žmogaus emocinę savijautą. O procesus paskatinti gali bifidobakterijos.
Gerosios bakterijos ir kur jas rasti
Bifidobakterijos yra probiotinio mikroorganizmo dalis. Žmogaus organizmas toks turtingas, jog turi savo mikroorganizmų. Tai gyvos bakterijos, gyvenančios ir veikiančios daugiausia žarnyne. Ten bakterijos nusėda ir įsikuria ant žarnyno sienelių. Dėl to labai svarbus bakterijų balansas.
„Kai organizme vyrauja probiotinis mikroorganizmas, bifidobakterijos užpildo žarnyno sieneles ir taip nebepalieka vietos įsitvirtinti kitoms, blogosioms bakterijoms. Tai stiprina organizmą ir gerina bendrą žmogaus savijautą“, – sako „Pieno žvaigždžių“ filialo „Kauno pienas“ vyriausioji technologė Edita Stasytienė.
Žmogus gali užtikrinti organizmo bakterijų balansą vartodamas maisto produktus su probiotikais. Jie natūraliai randami rauginto pieno produktuose: kefyre, jogurte.
E.Stasytienė atkreipia dėmesį: „Ne visi pieno produktai yra vienodi probiotikų šaltiniai. Norint papildyti organizmo bifidobakterijų atsargas, vertėtų rinktis ekologiškus produktus. Pavyzdžiui, mažame ekologiško jogurto indelyje yra daugmaž 1 milijardas gyvų bifidobakterijų, o dideliame indelyje jų kiekis gali siekti ir 3 milijardus. Tad net ir vienas indelis reikšmingai prisideda prie bakterijų balanso palaikymo ir geresnės savijautos.“
Vieno stebuklingo recepto nėra
Nors keptas, skrudintas, riebus ar saldus maistas gali sukelti greitą komforto jausmą, jis bus labai trumpalaikis. Tikslingiau būtų rinktis bifidobakterijomis praturtintus produktus, kurie paveikia ne smegenų malonumo centrus, o organizmo funkcijas.
„Puoselėjant savo emocijas, svarbu atkreipti dėmesį, kad jos yra glaudžiai susijusios ir su bendra fizine organizmo būkle. Tad reikėtų nepamirštų ir kitų sveikos gyvensenos aspektų: kokybiško nakties miego, pastangų valdyti stresą, pakankamo fizinio aktyvumo. Turime kasdien kiek įmanoma dažniau pajudėti – nesėdėti prie darbo stalo, bet kas valandą atsistoti, prasimankštinti, pasivaikščioti“, – sako dr. Rūta Petereit.
Šie patarimai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti reikalaujantys daug papildomų pastangų, bet kasdien jų laikantis, tai taps įpročiu, dėl kurio nebereikės sukti galvos, o gera savijauta taps kasdienybe, kurios nebesinorės stimuliuoti cukrumi.
