Toks pat klastingas
Lietuva palyginti su kitomis Europos šalimis niekada nelyderiavo pagal vakcinavimo nuo gripo skaičius. Pastaraisiais metais, kai gripo banga kiek atslūgo, tie rodikliai smuko dar labiau. Pasak gydytojo V.Usonio, sunku pasakyti, kodėl lietuviai neaktyvūs skiepytis nuo gripo, tačiau tai nėra gera tendencija – vakcina nuo šio viruso tikrai reikalinga ir veiksminga.
„Šiandien koronaviruso kontekste esame šiek tiek primiršę gripą, bet reikėtų prisiminti, kad COVID-19 vakcina nuo gripo neapsaugo, todėl nereikėtų pamiršti ir jos. Tai yra dvi visiškai skirtingos vakcinos, du visiškai skirtingi virusai, kurių reikia saugotis“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Pasak V.Usonio, mažesnio dėmesio gripo vakcina, veikiausiai, sulaukia ne tik dėl pandemijos. „Pastarieji du gripo sezonai buvo mažesnio aktyvumo. Aišku, tai yra gerai, nes žmonės nesirgo, bet iš kitos pusės – mūsų imuninė sistema per tiek laiko gali, vaizdingai sakant, pamiršti gripo virusą, o tai gali nulemti, kad jis grįš su kur kas didesniu aktyvumu“, – įžvalgas dėstė gydytojas.
Anot jo, mažą gripo aktyvumą galėjo nulemti ir stipresnė žmonių savisauga, naudojamos apsaugos priemonės pandemijos kontekste.
Juk gripas – irgi virusas, plinta tokiais pat būdais kaip ir koronavirusas, tad, dėvėdami kaukes, dezinfekuodami rankas ir pan., sumažiname galimybes juo užsikrėsti.
Šiandien koronaviruso kontekste esame šiek tiek primiršę gripą, bet reikėtų prisiminti, kad COVID-19 vakcina nuo gripo neapsaugo
Paklaustas, koks intervalas būtinas tarp koronaviruso ir gripo vakcinų, gydytojas tikino, kad imunologine prasme – nebūtina jokia pertrauka: „Tarp COVID-19 ir gripo vakcinų nereikia daryti jokių pertraukų. Tiek gripo, tiek koronaviruso vakcinos yra negyvos, tarp tokio tipo vakcinų nereikia daryti jokių intervalų, tai yra žinoma ir ištirta seniai – su visomis kitomis vakcinomis, dar iki pandemijos.
Vienintelis dalykas, kurį reikia atminti, kalbant apie koronaviruso vakciną, kartais ji yra reaktogeniška. Tai reiškia, kad vieną kitą dieną sukelia povakcininių negalavimų. Taigi ne tiek imunologine prasme, o dėl žmonių komforto rekomenduojame iš pradžių pasiskiepyti nuo koronaviruso ir tada, po dienos kitos, kai praeis negalavimai – jei jie pasireiškia – skiepytis nuo gripo.“
V.Usonis tikino negalintis įvardinti priežasčių ar pagrindo, kodėl Lietuvoje tokia menka vakcinacija nuo gripo, mat jis pats skiepijasi kasmet nuo 1996 m., kai tik atsirado tarptautinės kokybės vakcina.
Baimintis dėl vakcinos galimų sukelti poveikių, anot mediko, tikrai neverta: „Reikia žiūrėti – kas yra vakcinos sudėtyje. Yra gyvos vakcinos ir yra negyvos. Gyvosios iš tiesų gali jautresniems žmonėms sukelti stipresnes povakcinines reakcijas – panašias į lengvą ligą, bet gripo vakcina yra negyva – ten nėra jokio gyvo dalyko.
Ji nesidaugina žmogaus organizme, todėl net teoriškai ji negali sukelti ligos. Priešingi žmonių teiginiai yra sutapimai ir tai daug kartų moksliškai įrodyta. Aišku, jei pasiskiepijo ir peršalo, susirgo, jis tą būseną sies su skiepu, tačiau jei nebūtų pasiskiepijęs, vis tiek būtų susirgęs – tai tik labai nemalonus sutapimas ir vakcina neturi tam įtakos.“
Nustatyti tiksliai – tik atlikus tyrimus
Gripas yra klastingas virusas ir nesisaugodami, tiesiog jo neįvertiname. Gripo simptomai yra panašūs į įprasto peršalimo ar kitų viršutinių kvėpavimo takų virusų susirgimus, todėl dažnas sirgdamas gripu to net nežino. „Tiksliai nustatyti gripą mes galime tik atlikę laboratorinius tyrimus, iš tiesų jo simptomai labai panašūs į kitų – karščiavimas, kosulys, kaulų laužymas, galvos skausmas, užgulta nosis be didelės slogos ir bendras silpnumas. Šiuo atveju, didesnė rizika yra vyresnio amžiaus žmonėms.
Labai dažnai nutinka taip, kad žmogus suserga gripu, jis paūmina lėtinę ligą, kurių vyresni žmonės turi, ir žmogus susiduria su komplikacijomis ar miršta. Mirties priežastimi laikome lėtinę ligą, tačiau jos paūmėjimą paskatina būtent gripas. Taigi būtent todėl reikėtų skiepytis, siekiant išvengti sunkesnių ligos formų – ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims“, – komentavo V.Usonis.
Tiksliai nustatyti gripą mes galime tik atlikę laboratorinius tyrimus
Gripas taip pat kaip ir koronavirusas yra greitai ir dažnai mutuojanti vakcina, kaip mokslininkai sugeba nuspėti, kokio tipo vakcina bus veiksminga kitąmet? „Pirmiausia, turiu pasakyti, kad Lietuvoje skiepijamos visos gripo vakcinos yra keturių komponentų. Tai – dvi A tipo gripo padermės ir dvi B tipo gripo padermės. Kitas dalykas, taip – gripo virusas labai kinta, dėl to kiekvienam sezonui yra ruošiama būtent tam sezonui skirta gripo vakcina. Tai reiškia, kad šiam 2021–2022 metų gripo sezonui paruošta vakcina skiriasi nuo tos, kuri buvo pernai ar bus kitąmet“, – aiškino gydytojas.
Siekiant nustatyti, kokios vakcinos reikės kitam sezonui, ištisus yra renkami patys įvairiausi duomenys apie šią liga. „Tai yra visas tarptautinis gripo priežiūros tinklas, duomenys pasaulinėms pasaulio sveikatos organizacijoms yra siunčiami ir iš Lietuvos. Rodmenų yra daug – kokios gripo padermės cirkuliuoja, kiek žmonių serga – kiek gripu, o kiek panašiomis į gripą ligomis, net ir tokie dalykai – kiek vaistinės parduoda priešgripinių vaistų. Tas didelis srautas informacijos yra apdorojamas ir maždaug vasario pabaigoje Šiaurės pusrutulyje Pasaulinė sveikatos organizacija teikia gamintojams informaciją, kokios gripo padermės yra labiausiai tikėtinos tais metais“, – komentavo V.Usonis.
Anot jo, abejoti vakcinos veiksmingumu tikrai nereikėtų: „Nors visko pasitaiko, bet šita prognozė iš tiesų yra labai tiksli. Vėliau, sezono metu, irgi žiūrima, kiek vakcina atitiko prognozes, kiek cirkuliuoja gripo padermių, kurios buvo prognozuotos. Paprastai tas pataikymo procentas yra labai aukštas, todėl skiepytis tikrai verta.“
