15min rašytame laiške skaitytojas iškėlė klausimą – ar tikrai tyrimai atlikti iš nosiaryklės ir gerklės yra vienodai tikslūs? Ar gali būti taip, jog vienas jų mažiau tikslus ir net klaidingas?
Kaip teigė skaitytojas, Kaune mobiliajame punkte mėginys buvo paimtas tik iš nosiaryklės, nors kituose miestuose tyrimas atliekamas ir iš nosies, ir iš gerklės. Iš nosies keturiems šeimos nariams paimto tyrimo rezultatas buvo teigiamas tik vienam šeimos nariui, nors visi kiti jautė COVID-19 ligai būdingus simptomus. Skaitytojas klausia: ar gali būti, kad tyrimas iš nosies netikslus ir klysta?
Apie tepinėlių iš nosiaryklės ir gerklės ypatumus ir skirtumus diskutuojame su gydytoju, medicinos mokslų daktaru, profesoriumi Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku.
– Papasakokite, kaip žmogus užsikrečia virusu?
– Žmogus virusais užsikrečia, kai juos įkvepia per nosį arba per burną. Galima sakyti, kad virusams labai patinka nosies gleivinė, bet lygiai taip pat jis gali „įsitvirtinti“ ir gerklėje. Pirmas barjeras yra nosies gleivinė ir jeigu ji sveika, drėgna, nosyje esančios gleivės ir šereliai mechaniškai pašalina virusus.
Tad jeigu virusų mažai, o gleivinė sveika, tai gali būti, kad virusai toliau neįsiskverbs į kvėpavimo takų ląsteles ir infekcija toliau nesivystys. Kodėl virusai labiau plinta šaltuoju metų laiku? Nes būtent tada išsausėja tiek aplinkos, tiek ir šildomų patalpų oras, o dėl jo ir nosies gleivinė, tad sergame dažniau.
Jeigu virusai pasiekia ląsteles, įsiskverbia į jas ir ląstelės pradeda juos dauginti, tuomet viskas priklauso nuo to, kokia stipri bus imuninė sistema. Ir vėlgi, jeigu virusų nedaug, imuninė sistema juos greitai neutralizuos, tad liga toliau nesivystys.
Tačiau jeigu imuninė sistema to neįstengia, tuomet ląstelės pradeda dauginti virusus, ir antrą trečią dieną viršutinių kvėpavimo takų ląstelėse virusų atsiranda tiek, kad jie pradedami išskirti į aplinką, ir žmogus tampa užkrečiamas.
Vėliau virusai leidžiasi žemyn į kvėpavimo takus, ir gali būti taip, kad praėjus kuriam laikui, tarkime, trims savaitėm ar trisdešimčiai dienų nuo užsikrėtimo, viruso nosyje jau nerasime, bet jį galime aptikti plaučiuose ar išmatose. Tyrimų duomenys rodo, kad jeigu nosiaryklėje virusų neaptinkama, tai reiškia, kad žmogus jau yra neužkrečiamas.
Gali būti taip, kad jeigu ligos eiga lengva, polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodu atliktas tyrimas iš nosiaryklės gali būti teigiamas dvi tris savaites, tačiau aktyvius virusus žmogus išskiria tik 8–10 dienų. Štai todėl atsiranda rekomendacijos, kad, nepaisant teigiamo PGR testo, užtenka izoliuotis tik 8–10 dienų. Jeigu ligos eiga sunki, mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad PGR teigiamas gali būti iki 83 dienų, tačiau žmogus užkrėsti kitus gali nuo 18 iki 23 dienų.
Tyrimų duomenys rodo, kad jeigu nosiaryklėje virusų neaptinkama, tai reiškia, kad žmogus jau yra neužkrečiamas.
– Tad kuo skiriasi nosiaryklės ir gerklės tepinėliai?
- Šiuo metu koronavirusine infekcija užsikrėtę asmenys nustatomi atliekant PGR tyrimą iš nosiaryklės ar gerklės tepinėlių paimtoje tiriamojoje medžiagoje. Šie tyrimai yra labai specifiniai. Jais aptinkama koronaviruso RNR. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių tyrimo jautrumas yra netobulas ir SARS-CoV-2 infekuotiems asmenims gali būti gaunamas neigiamas PGR tyrimo rezultatas. Tai turi įtakos teisingai diagnozei ir viruso plitimo prevencijai.
Mokslininkai išanalizavo, kokią įtaką tyrimų tikslumui turi ligos etapas ir tiriamoji medžiaga. Tyrimų duomenys rodo, kad PGR tyrimu pavyko nustatyti tik 71 proc. SARS-CoV-2 užsikrėtusių pacientų, kai tepinėliai buvo paimti 0–6 dienas nuo simptomų atsiradimo. Kiekvieną savaitę po simptomų atsiradimo užkrėstų pacientų teigiamų testų dalis mažėjo.
Iškart po simptomų atsiradimo, tiriant gerklės tepinėlį, yra 5,64 proc. mažesnė tikimybė gauti teigiamą rezultatą nei tiriant nosiaryklės tepinėlį. Praėjus kelioms dienoms po simptomų atsiradimo, teigiamo testo tikimybė sumažėjo ir po 30 dienų lieka maža tikimybė gauti teigiamą rezultatą. Nosiaryklės tiriamoje medžiagoje teigiamo tyrimo procentinė tikimybė sumažėjo nuo 96,4 proc. simptomų atsiradimo dieną iki 75,47 proc. 10 dieną nuo simptomų atsiradimo. 31 dieną nuo simptomų atsiradimo lieka tik 3,3 proc. tikimybė gauti teigiamą nosiaryklės mėginio PGR tyrimo rezultatą. Iš gerklės paimtoje tiriamoje medžiagoje teigiamų testų tikimybė atitinkamai buvo 90,76 proc.; 53 proc. ir 1,23 proc.
Taigi, tyrimų rezultatų patikimumas priklauso ne tik nuo to, iš kur ir kaip buvo paimta tiriamoji medžiaga, kokia testų bei laboratorijų darbo kokybė, bet ir nuo to, kokioje ligos stadijoje atliekamas tyrimas. Jeigu virusai jau nusileido kvėpavimo takais žemyn, nosiaryklėje ir gerklėje jų galime neaptikti.
Nėra tokių rekomendacijų, kad būtinai tepinėlį reikėtų imti tuo pačiu metu ir iš nosies, ir iš gerklės. Jeigu tepinėlio atsakymas teigiamas, tai paprastai jis ir yra vertinamas kaip teigiamas – rasta viruso RNR. Daroma išvada, kad žmogus tuo metu serga ir yra užkrečiamas, nors nebūtinai taip yra iš tiesų – teigiamas PGR rezultatas gali būti, tačiau pats žmogus jau gali nebeužkrėsti aplinkinių, nes kaip sakiau, viruso RNR atsižvelgiant į ligos eigą gali būti aptinkama iki 83 dienų o gyvybingi virusai – galimybė užkrėsti kitą žmogų – daug trumpiau.
Paprastai, jeigu virusai neaptinkami nosyje, tai reiškia, kad virusai nebeišskiriami į aplinką ir tikėtina, kad žmogus jau negali užkrėsti ir nebėra pavojingas kitiems, nors jo liga gali vystytis ir būti labai sunkios komplikacijos.
Tyrimų rezultatų patikimumas priklauso ne tik nuo to, iš kur ir kaip buvo paimta tiriamoji medžiaga, kokia testų bei laboratorijų darbo kokybė, bet ir nuo to, kokioje ligos stadijoje atliekamas tyrimas.
Klaidingai neigiamos ir klaidingai teigiamos reakcijos tikrai gali pasitaikyti, todėl noriu pabrėžti dar ir tai, kad būtina išorinė laboratorijų kokybės kontrolė ir ji turi būti nuolatinė. Būtina plėsti laboratorinių tyrimų arsenalą, vykdyti genų sekvenavimo ir kitus virusologinius tyrimus. Vykdyti molekulinės epidemiologijos tyrimus tapo ypač svarbu diagnozavus koronaviruso mutacijas Anglijoje ir kitose šalyse. Plėsti šiuos tyrimus šalyse ragina ECDC ir PSO.
– Ar gali būti taip, kad šeimoje serga tik vienas asmuo, o kiti išlieka sveiki?
– Taip, tai visiškai realu – sergant šeimos nariui kiti šeimoje gali išlikti sveiki ir nesusirgti. Vieni nesuserga išvis, kitiems pradeda vystytis antikūnai, kurie reiškia, kad žmogus buvo susirgęs besimptome forma. Kodėl taip atsitinka? Priežastys gali būti labai įvairios – jos susijusios su tuo, kiek žmogus viruso įkvepia, kiek daug to viruso išskyrė sergantis žmogus, kokia bus imuninė sistema to žmogaus, kuris naujai įkvepia virusą – pradedant nuo nosies gleivinės ir baigiant vitamino D deficitu, koks yra likutinis imunitetas nuo kitų koronvirusų, nes galbūt žmogus buvo susidūręs su kitais koronavirusais ir liko dalinė kryžminė apsauga.
Likutinį imunitetą gali turėti net iki 40 proc. žmonių, kurie net nežino, jog buvo susidūrę su koronavirusais ir kad jie turi dalinį imunitetą. Ir jeigu virusų dozė nedidelė, COVID-19 liga tokiu atveju gali toliau nesivystyti arba būti besimptomė jos forma.
Štai todėl, mano nuomone, reikėtų naudoti visą spektrą tyrimo metodų, tarp jų – ir antikūnų tyrimus, kurie gali būti atlikti šeimos nariams, norint išsiaiškinti, ar buvo susidurta su virusais. Po dviejų savaičių, jeigu nėra kokio nors specifinio imunodeficito, tyrimų duomenys rodo, kad praktiškai visiems jau galima nustatyti yra antikūnų, ar ne.
Lygiai taip pat jau seniai gali būti naudojami greitieji antigenų testai ir namuose, ir darbovietėje, aiškinantis, ar užkratas plinta, ar ne. Ir tokiu būdu stabdyti virusų plitimą. Kuo žmogus serga sunkiau, tuo ilgiau jis išskiria virusus, tačiau taip pat pas jį susiformuoja ir daugiau antikūnų. Tačiau laikui bėgant visiems, persirgusiems koronavirusų sukelta infekcija, antikūnų mažėja, ir atsakyti į klausimą, iki kokio lygio jiems sumažėjus žmogus vėl gali užsikrėsti, mokslininkai tiksliai atsakyti negali, nes tam reikia daugiau duomenų.
Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos vyriausiosios specialistės Linos Zimnickienės komentaras:
„Kiekvienos savivaldybės mobilaus punkto ėminiai yra tiriami skirtingose laboratorijose. Laboratorijos pagal savo naudojamą įrangą mobilų punktą aprūpina terpėmis, skirtomis ėminiams paimti. Kauno mobilaus punkto koordinatorius SAM patikslino, kad Kauno mobilus punktas gavo terpes, į kurias imami ėminiai tik iš nosiaryklės.
Atkreipiame dėmesį, kad mobilius punktus aptarnauja skirtingos laboratorijos (Kauno mobilaus punkto ėminius tiria Kauno „Antėja“), jos turi skirtingą įrangą, kuriai naudojamos skirtingos terpės ir mėgintuvėliai.
Kiekvienos laboratorijos įranga turi savo vadinamuosius auksinius standartus, iš kur turi būti imamas ėminys konkrečiai jų aparatūra atliekamam tyrimui. Šie auksiniai standartai yra oficialiai patvirtinti įrangos gamintojų, todėl nereikėtų abejoti tyrimo tikslumu.“
