„Kosulys – tai refleksas, organizmo gynybinė reakcija. Jei kažkas dirgina kosulio receptorius, pradedame kosėti. Dauguma galvoja, kad kosulio receptoriai tik kvėpavimo takuose, bronchuose, bet taip nėra. Šie receptoriai gali būti ir raumenyse, stemplėje, diafragmoje“, – sako A.Unikauskas.
Pasak jo, kosulio priežastį vis vien teks išsiaiškinti, nes tai kūno siunčiama informacija, kad, pavyzdžiui, kosulio priežastis yra pilve.
„Jeigu pas gydytoją ateina žmogus, kurio pagrindini nusiskundimas – pastovus lėtinis kosulys, trunkantis daugiau kaip 3 mėnesius, gydytojui tai yra košmaras, nes galimų priežasčių gali būti labai daug“, – tikina gydytojas.
Pasak jo, net 50 procentų lėtinio kosulio atvejų sukelia refliuksas – skrandžio sultys, patekusios į stemplę. Tai ypač dažnai atsitinka atsigulus.
„Antra galima lėtinio kosulio priežastis – sinusitas. Jūs galite nejausti jokių slogos simptomų, net galvos gali neskaudėti. Sinusų ertmėse gali būti užsilikusio sekreto, kuris teka žemyn ir atsiranda kosulio receptorių dirginimas“, – sako A.Unikauskas.
Dar viena priežastis – vaistai, kurie mažina kraujo spaudimą: „Tai vadinamieji AKF inhibitoriai. Tačiau jei vietoje šių vaistų jums paskyrė kitus vaistus, nenusiminkite, jei kosulys nepraėjo iš karto. Kartais šis kosulys gali užsitęsti iki pusmečio.“
Ketvirtoji A.Unikausko įvardijama kosulio priežastis – širdies nepakankamumas. „Taip atsitinka tuomet, kai plaučiai užpildomi krauju ir dalis kraujo prasisunkia į bronchus ir jis neturi, kur dingti“, – teigia medikas.
„Jei nesijaučiate peršalę, nerūkote, jei iki šiol neturėjote problemų su plaučiais ir bronchais, o savo kosuliu neduodate ramybės nei sau, nei savo artimiesiems daugiau nei tris mėnesius – pirmiausiai kreipkitės į daktarą. Atminkite, lėtinis kosulys gali būti rimtos ligos priežastis“, – įspėja profesorius.
Parengė Gertrūda Stripeikytė
