Policijos kriminalinės žvalgybos atsargos komisaras, už nuopelnus apdovanotas ne vienu garbingu valstybiniu apdovanojimu, stengiasi savo patirtimi apie pražūtingą kvaišalų poveikį pasidalyti su jaunimu – paskaitą „Tiesa apie narkotikus“ jau ne vienoje mokymo įstaigoje skaitęs pareigūnas ketvirtadienį aplankė Kauno Šv. Mato gimnaziją.
Narkomanais tampa nelaimingi žmonės
G.Smoliako teigimu, narkotikų liūnas lengviausiai įtraukia baimę, neapykantą jaučiančius nelaimingus žmones – jiems svaigiosios medžiagos pasiūlo greitą ir veiksmingą išeitį.
„Kodėl būtent nepilnamečiai dažnai pradeda vartoti narkotines medžiagas? Štai man dabar yra 44-eri metai. Jei man dėl kažko būtų blogai ir sumanyčiau, kad noriu pradėti vartoti, man žmona pasakytų, kad nekvailiočiau, draugai pasakytų tą patį. Todėl, kad šalia yra žmonės, kurie nuo to sustabdys. O jūs esate patys pažeidžiamiausi“, – į moksleivius kreipėsi pareigūnas.
Tuo, kad paaugliai neturi tvirto pagrindo ir patikimos aplinkos, anot jo, naudojasi itin gudrūs ir psichologines subtilybes įvaldę prekeiviai: pažeidžiamiausius minioje atpažinti įgudę prekeiviai žino kaip kalbėti ir į kokias jautrias vietas taikyti, o galiausiai „broliškai“ pasiūlyti greitą išeitį nuo visų problemų.
Narkomanas, priklausomai nuo to, kokias medžiagas vartoja, gyvena iki šešerių metų. Tačiau, jei reikalų turima su heroinu, gali pakakti vos vienų.
„Visiems mums būna baisu dėl kažko, būna nuobodu – tai laikina. Tačiau tas, kuris platina narkotikus, žino nepilnamečių psichologiją. Jie stovės prie mokyklos ir žiūrės: jų akys „atmuštos“, jie žino savo darbą ir tuojau užmetę akį pamato, kam gali pasiūlyti narkotinių medžiagų. Nes kai žmogus, pavyzdžiui, bijo, jis negali galvoti apie nieką kitą, jis galvoja, kaip išsisukti nuo šitos būsenos. Tokiam žmogui prekeivis ir duos narkotinių medžiagų – pirmą kartą dykai, antrą irgi dykai. O trečią jūs jau iš jo pirksite“, – apie prekeivių darbo metodiką kalbėjo G.Smoliakas.
Trilerių vertos istorijos – pareigūnų kasdienybė
G.Smoliakas gali papasakoti ne vieną istoriją, rodos, ištrauktą ne iš realybės, o iš filmo: slaptų operacijų metu jis iš arti stebėjo narkotikus į švirkštus gatvėje traukiančius ir čia pat paaugliams pardavinėjančius prekeivius, matė ne vieną beprasmės agresijos atvejį.
Jis pasakojo apie aklo įsiūčio apimtus nusikaltėlius, kurių akivaizdoje sudrebėdavo net ir tvirčiausių, visko mačiusių pareigūnų širdys. „Nelinkiu patirti to jausmo, kai jus užpuola žmogus, kuris yra tiesiog pasiutęs“, – kalbėjo kriminalistas, prisiminęs atvejį, kai itin tvirtas kolega paleido į kampą užspeistą nusikaltėlį.
„Žmogus, kad ir koks būtų sportiškas, pamatęs kitą žmogų, kuris savęs nevaldo, gali padaryti bet ką, sutrinkta, išsigąsta“, – kalbėjo G.Smoliakas. Vienos slaptos operacijos metu skaudžiai nukentėjo ir jis pats – buvo užkrėstas sunkia liga.
„Žmonės iš tiesų atsidavę šiam darbui. Dėl to man labai skaudu, kai paaiškėja, kad kažkoks pareigūnas padarė avariją, sužalojo žmones – gi yra daugybė žmonių, kurie dešimtis metų dirba atidavę visą save, o vienas ima ir sugadina visų mūsų įvaizdį“, – apgailestavo sveikatą darbui paaukojęs pareigūnas.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Georgijaus Smoliako paskaita mokiniams |
Jo teigimu, naktimis į slaptas operacijas neretai turintiems vykti kriminalistams vėliau net tenka aiškintis užaugusiems vaikams, priekaištaujantiems, jog tėvų nebuvo šalia.
Paneiginėjo mitus apie narkotikus
G.Smoliakas kategoriškai nesutinka su visais teiginiais, bandančiais reabilituoti narkotikų vartojimą. Kalbėdamas apie esą priklausomybės nekeliančius lengvuosius narkotikus jis primena kavą, kurios poveikis ilgainiui silpnėja. Tam pačiam efektui pasiekti ilgainiui reikia vis stipresnių preparatų – taip nuo lengvųjų narkotikų pereinama prie sunkesniųjų.
Populiarų teiginį, esą narkomanai neserga, G.Smoliakas atremia teigdamas, kad šie tiesiog nieko nebejaučia. Iš tiesų narkotikai užmuša organizme esančius vitaminus. Pirmas požymis, pagal kurį, anot pareigūno, galima pažinti narkomaną – jo nuolatinis kasymasis, mat vartojant narkotikus organizmas netenka vitamino A, reikalingo odai.
Pareigūnas siūlo nesižavėti ir kitu teiginiu – esą narkotikus vartojantys žmonės patiria didesnį malonumą lytinių santykių metu. Priešingai, vartojantiems narkotikus gresia impotencija.
Problemos stengiasi nematyti
Dar vienas mitas, kuriuo save mėgsta raminti paauglių tėvai – kad narkotikai yra asocialių žmonių problema.
Populiarų teiginį, esą narkomanai neserga, Georgijus Smoliakas atremia teigdamas, kad šie tiesiog nieko nebejaučia.
„Yra tokia mintis, itin populiari tarp tėvų, kurie sako, kad narkotines medžiagas vartoja tik valkatos. Ne. Narkotikai kainuoja. Valkatos ir žmonės iš asocialių šeimų gers odekoloną ar naminę, o narkotikus vartoja mūsų, žmonių, kurie turi kažkokias pajamas, vaikai, nes visa tai kainuoja“, – niūrią teisybę priminė G.Smoliakas.
Jo teigimu, tėvai, sužinoję, kad jų vaikai vartoja narkotikus, neretai tiesiog įsižeidžia, nenorėdami patikėti tuo, kas jiems sakoma, verčia kaltę pareigūnams. Taip šie kartais padaro „meškos paslaugą“ savo vaikams, kuriems pareigūnai mėgina padėti, saugodami nuo rimtesnių nemalonumų.
Nuosprendis visam gyvenimui
Kartais, anot pareigūno, prisišaukti bėdai užtekti gali ir vos vieno pamėginimo – netinkamu laiku netinkamoje vietoje atsidūrusio ir su narkotinėmis medžiagomis įkliuvusio ne tik laukia problemos su teisėsauga, bet ir įrašas biografijoje, galintis ateityje užkirsti kelią į svajonių darbą.
„Nėra tokio dalyko kaip buvęs narkomanas – tik asmuo, kuris laikinai nutraukė vartojimą“, – tvirtina G.Smoliakas.
Jo teigimu, psichologinė priklausomybė išlieka ir žmogus, užkluptas sunkumų, prie narkotikų grįš ir vėl.
Dėl to visus narkotikus G.Smoliakas vadina užtikrinta mirtimi – klausimas tik toks, lėta ar greita ši mirtis bus. Jo teigimu, narkomanas, priklausomai nuo to, kokias medžiagas vartoja, gyvena iki šešerių metų. Tačiau, jei reikalų turima su heroinu, gali pakakti vos vienų.
