Kaip išvengti kraujagyslių ligų, kokie simptomai byloja apie sutrikusią kraujotaką, kaip jie pasireiškia skirtingo amžiaus žmonėms ir kuo žalinga savigyda? Šiais klausimais 15min konsultuoja Medicinos klinikų tinklo „InMedica“ kraujagyslių chirurgas, lektorius Martynas Laukaitis.
– Gydytojau, sakykite, kokie yra labiausiai paplitę kraujagyslių ligų sukeliami simptomai?
– Dažniausiai pacientai kreipiasi dėl kojų tinimo, išsiplėtusių paviršinių venų, kojų skausmo. Rečiau, bet taip pat pasitaiko pacientų su negyjančiomis žaizdomis galūnėse.
Tinimą, paviršinių venų išsiplėtimą, kojų maudimą dažniausiai sukelia venų kraujotakos sutrikimai, dažniau pasireiškiantys jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonėms.
Kojų skausmai ir negyjančios žaizdos dažniau sukeliami arterijų ligų, aterosklerozės, tad įprastai vargina vyresnio amžiaus žmones. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti galūnės šalimo arba tirpimo jausmas.
Žaizdos galūnėse gali rodyti stipriai pažengusią kraujagyslių ligą: tiek arterijų, tiek vienų.
– Kokiems simptomams pasireiškus derėtų pripažinti, kad atėjo metas vizitui pas kraujagyslių chirurgą?
– Iš esmės, išryškėjus minėtiems simptomams, visada reikėtų kreiptis į kraujagyslių chirurgą. Esant venų patologijai, būtina atlikti echoskopinį tyrimą ir išsiaiškinti ligos vietą, kad būtų galima ligą gydyti tikslingai, ankstyvose stadijose.
Pacientams, sergantiems ateroskleroze, taip pat nereikėtų ignoruoti atsiradusių nusiskundimų ir kreiptis kuo anksčiau, kad būtų galima sustabdyti ligos progresavimą ir kraujotaką atkurti laiku.
Užleistos arterijų ligos atveju gali grėsti netgi galūnės amputacija.
– Kuriais atvejais pakanka invazinio, o kuriais – neišvengiamas operacinis gydymas?
– Jeigu simptominė venų liga diagnozuojama pacientui, neturinčiam sunkių gretutinių ligų, dažniausiai rekomenduojame operacinį gydymą. Konkrečiau – ypač Lietuvoje populiarias lazerines venų operacijas. Pacientams po tokių operacijų ligoninėje nereikia praleisti daug laiko, namo vykti galima tą pačią dieną. Greičiau grįžtama prie kasdienių ir mėgstamų veiklų.
Diagnozavus arterijų ligas, invazinis arba operacinis gydymas dažniausiai yra sudėtingesnis, ir pradinėse stadijose jį reikia gerai apsvarstyti. Vėlesnėse ligos stadijose, atsiradus galūnių skausmui arba negyjančioms žaizdoms, kraujotakos atstatymas dažnai turi būti neatidėliotinas, siekiant išsaugoti galūnę ir jos funkciją.
Kiekviena intervencija į žmogaus organizmą pasižymi savo naudą, rizika ir komplikacijomis, todėl prieš bet kokią operaciją su pacientu būtina išsamiai visa tai aptarti.
– Patarkite: kaip išvengti kraujagyslių ligų ir jų komplikacijų?
– Sveiko gyvenimo būdo patarimus girdėjęs yra bemaž kiekvienas iš mūsų. Be abejo, laikytis jų yra svarbu. Visų kraujagyslių ligų atveju labai reikšmingas fizinis aktyvumas. Jis gali būti įvairus, pritaikytas pagal amžių ar kitus asmeninius poreikius. Paprastas judėjimas nieko nekainuoja, užtenka reguliariai pasivaikščioti.
Labiausiai reikia vengti sėslaus gyvenimo būdo ir žalingų įpročių, ypač – rūkymo. Venų ligų atveju situaciją labiausiai blogina ilgas sėdimas ar stovimas darbas.
Bet kokių komplikacijų padeda išvengti anksti atliekama diagnostika ir ligų gydymas – tada visuomet lengviau ir gydytojui, ir pacientui.
– Kokias klaidas dažniausiai daro pacientai?
– Vienareikšmiškai: didžiausia klaida – ilgas delsimas. Kartais pacientai pirmiausia patys ieško informacijos, užsiima savigyda, naudoja vadinamąją liaudies mediciną, kuri anaiptol ne visais atvejais tinka ir turi poveikį.
Taip pat klaidinga pirmiausia eiti į vaistinę ir pradėti vartoti vaistus be gydytojo apžiūros. Netrūksta pacientų, kurie ilgą laiką vartoja netinkamus ar nereikalingus vaistus ir taip ne tik negydo ligos, tačiau nukenčia finansiškai.
Daugeliui žmonių apsilankymas pas gydytoją yra stresas, tačiau visada tai padaryti geriau anksčiau negu vėliau, todėl mano palinkėjimas paprastas – niekada nedelsti.
