Donorų kraujo komponentais aprūpinami VUL Santaros klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės bei kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientai.
„Kraujo centras Santaros klinikose buvo įkurtas pradėjus atlikti kamieninių kraujodaros ląstelių (kaulų čiulpų) transplantacijas, – pasakoja Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. – Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre gydomiems pacientams reikėjo užtikrinti nuolatinį kraujo komponentų prieinamumą, o ypač trombocitų, nes po kaulų čiulpų transplantacijų trombocitų kiekis kritiškai sumažėja ir tuo metu būtina skirti donoro trombocitus.
„Svarbu ir tai, jog trombocitų koncentratai galioja 5 dienas. Jų surinkti, laikyti pastovias atsargas ir patenkinti poreikį – taip pat didelis iššūkis. Per vieną dieną pacientams gydyti sunaudojama iki 50 vienetų koncentrato“, – aiškina Kraujo centro vedėja L. Kryžauskaitė.
Taigi sudėtingos operacijos, organų ir kaulų čiulpų transplantacijos be kraujo donorystės tiesiog neįmanomos.
Augant įvairų transplantacijų skaičiui, didėjo ir kraujo komponentų poreikis, todėl Kraujo centro veikla turėjo plėstis – užtikrinti augantį kraujo komponentų poreikį ir nuolatinį jų tiekimą galima buvo tik klinikose turint aktyvų Kraujo centrą.
Iš kasdien ateinančių 100 kraujo donorų – keletas atsakymų, kaip ir kodėl jie pasirinko būti aktyviais kraujo donorais.
Evaldas Dūdonis pirmą kartą kraujo dovanojo studijų metais: „Atėjau į donorystės akciją Teisės fakultete, nuo tada ir prasidėjo mano reguliarus kraujo dovanojimas. Tai savotiška savanorystė visuomenei. Pirmaisiais kartais dovanojau kraujo, vėliau manęs paklausė, ar galėčiau dovanoti trombocitų, kuriems surinkti reikia skirti daugiau laiko. Nuo to karto esu trombocitų donoras.“
Evaldas donacijoms atvyksta maždaug kartą per mėnesį, šią tvarką kartais išbalansuoja atostogos ar išvykos: „Iš viso esu donavęs 52 kartus, jei būtų suskaičiuoti ir tie pirmieji kartai, tai gal prisidėtų dar kokia dešimtis. Donorystės temą kartais tenka panaudoti ir lengvų pašnekesių su klientais metu – tai tikrai tam tinkama tema“.
Liną Jurgelėną į kraujo donorystę atvedė brolis medikas, o dabar donorystės iniciatyvą jis atneša ir į darbovietę, ir į draugų ratą: „Ši mano veikla prasidėjo sulig pilnametyste ir tęsiasi jau beveik dešimtmetį. Supratau, kad man nepakenks, o kitiems tai yra gyvybiškai būtina. Donuoju trombocitus, į Santaros klinikų Kraujo centrą atvykstu dažnai – yra buvę, kad per metus ir 17 kartų donavau. O įprastas režimas – kartą per mėnesį ar šiek tiek rečiau. Iš viso esu donavęs arti 80 kartų“.
„Donorystė – tai savanorystė, kuri turi būti tęstinė. Donorystė yra ir dėl kito žmogaus, ir dėl savęs: juk niekas nežino, kada būtent tokio gydymo ir pagalbos reiks pačiam ar artimajam.
Tie 2 proc. mūsų šalies gyventojų, kurie nuolat ateina dovanoti kraujo, padaro milžinišką darbą už daugelį iš mūsų. Jie atlieka kilniausią misiją pasaulyje ir dažnas to net nesureikšmina. Už tai jiems yra didžiausias ir nuoširdžiausias ačiū – ir minint Pasaulinę kraujo donorų dieną, ir kasdien ateinantiems mūsų herojams“, – sako VUL Santaros klinikų Kraujo centro vedėja gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė.
