Sveikimo kelias – labai skirtingas
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja hematologė R. Semaškevičienė sako, kad kai kurių pacientų sveikata nuosekliai ir sklandžiai gerėja, kiti – nors ir sėkmingai pasveiksta, tačiau turi atlaikyti sudėtingą ir ilgai trunkantį gydymo procesą. Problema ir tai, kad agresyvios kraujo ligos progresuoja labai greitai. Sveikas žmogus per kelias dienas ar savaitę gali tapti ligoniu, sergančiu stipriai pažengusia liga.
Per pastaruosius du dešimtmečius atsirado ir vis dar atsiranda daug naujų gydymo galimybių – patobulėjo ne tik chemoterapija, jos gydymo schemos ir intensyvumas, bet ir imunoterapija, taikinių gydymas, kaulų čiulpų transplantacijos galimybės ir metodikos, atrasta CAR-T ląstelių terapija (tai genetiškai pakeistos paties paciento imuninės ląstelės gebančios atpažinti vėžines ląsteles ir jas sunaikinti) ir kitos manipuliacijos, padedančios pasveikti ar kontroliuoti kraujo ligas.
R. Semaškevičienė akcentuoja ir dar vieną svarbų faktorių – pasaulyje ir Lietuvoje ištobulinus kraujo ligų diagnostiką bei profilaktiką, daugiau žmonių laiku kreipiasi į hematologus konsultacijai. „Gydymo rezultatai ypač gerėja agresyviomis ir klastingomis kraujo ligų formomis sergantiems pacientams, todėl daugėja sveikimo sėkmės istorijų. Džiugu sutikti pasveikusį buvusį pacientą, kuris, atrodė, turi mažai šansų visiškai pagyti, – sako gydytoja R. Semaškevičienė. – Yra kraujo ligomis sergančiųjų, kurių šių dienų medicina dar negali išgelbėti, bet laikui bėgant tokių pacientų sparčiai mažėja.“
Kai kurios kraujo ligos neišgydomos, bet gali būti sėkmingai kontroliuojamos
Dalis lėtinėmis kraujo ligomis sergančių pacientų visą gyvenimą turi vartoti vaistus, koreguojančius kaulų čiulpų darbą arba slopinančius naviko augimą.
„Tokiu atveju nuo kraujo ligų nepasveikstama, tačiau jos gali būti kontroliuojamos, o bendras išgyvenamumas – didelis. Net ir lėtinėmis kraujo ligomis sergantis pacientas gali gyventi visavertį gyvenimą, dažnai net ir nejausdamas ligos simptomų“, – sako gydytoja. Tokie pacientai pas hematologus gydymo ir stebėjimo tikslais turi lankytis kas keletą mėnesių, priklausomai nuo nustatytos diagnozės ir skirto gydymo ypatybių.
Įveikus ligą, gydymo kelias nesibaigia
Išgirdus agresyvios ligos diagnozę – svarbiausias tikslas tampa pasiekti remisiją – t. y. ligos atsitraukimą ir pasveikimą. Tačiau net ir baigus aktyvų gydymą, paciento kelias tuo nesibaigia.
Pirmus dvejus metus baigus agresyvios kraujo ligos gydymą, pacientai pas gydytoją hematologą turi apsilankyti bent kas tris mėnesius, o kai kuriais atvejais ir dažniau. Pirmaisiais metais po baigto gydymo būtinas didžiausias budrumas, kai pačios agresyviausios ir klastingiausios ligos formos turi didžiausią atsinaujinimo riziką. Trečiaisiais-penktaisiais metais po gydymo patikrą reikėtų atlikti du kartus per metus, o praėjus penkeriems metams – hematologo stebėsena nebereikalinga.
„Net jei pacientas jaučiasi gerai, per visą 5 metų laikotarpį po gydymo pabaigos rekomenduojama reguliariai apsilankyti pas gydytoją hematologą, nes kartais pacientas gali nejausti jokių simptomų, o liga gali būti atsinaujinusi. Tik sistemingai ir kruopščiai stebėdami paciento sveikatą bei tyrimų rezultatus galime laiku pastebėti ankstyvus ligos atsinaujinimo požymius”, – sako R. Semaškevičienė.
Tikimybė ligai atsinaujinti priklauso nuo daugelio faktorių
Ar vėliau išgijusieji nuo kraujo ligų gali būti ramūs? Gydytoja sako, kad viskas priklauso nuo ligos biologijos. „Kraujo ligų yra daug. Vienos – lėtai progresuojančios, kitos – labai agresyvios, greitai progresuojančios ir plintančios į kitus organus. Kiekvieno paciento situacija yra individuali. Pagal bendras orientacines gaires, jeigu pacientas sirgo agresyvia limfoma ar leukemija ir gydymo pabaigoje buvo pasiekta pilna metabolinė / molekulinė remisija bei liga neatsinaujino per 5 metus po gydymo, tikėtina, kad pacientas yra visiškai pasveikęs“, – aiškina hematologė R. Semaškevičienė.
Visgi pacientai, kurie sirgo ir buvo gydyti dėl kraujo ligos, ateityje turi didesnę riziką pakartotinai susirgti ta pačia ar kita onkologine liga. Tai gali nulemti:
- genetinis polinkis sirgti onkologinėmis ligomis.
„Šiuo metu yra gerai žinomi keli genetiniai sindromai – LiFraumeni, Linčo, von Hippel Lindau ir kt., kai dėl įgimtų genetinių pokyčių žmogus turi didelę riziką susirgti vis kokia nors onkologine liga“, – sako gydytoja R. Semaškevičienė.
- koks chemoterapinis ar radioterapinis gydymas buvo taikytas.
„Tai, kad pagijus nuo vienos onkologinės ligos, ateityje gali padidėti rizika susirgti kita, nereiškia, kad visi pacientai, kurie kada nors buvo gydyti nuo onkologinės ligos, būtinai vėl susirgs, – teigia hematologė. – Gydymo procese turime orientuotis į sėkmingą paciento pasveikimą nuo šiuo metu kamuojančios ligos.“
Agresyvios ligos atsinaujinimo baimė pacientą gali lydėti ne vienus metus, todėl pacientams ir jų šeimos nariams psichologų konsultacijos rekomenduojamos ne tik nustačius diagnozę ar gydymo metu, bet ir pasveikus.
Kraujo ligų diagnostika griežtai paremta tyrimais
Gydytojas hematologas, be kraujo ir kitų tyrimų, kraujo ligų diagnozuoti ar stebėti negali. „Tai nėra ligos, kurias diagnozuojame vien tik prisilietimu, apžiūra ir pokalbiu“, – sako R. Semaškevičienė. Įvairūs tyrimai yra neatsiejama hematologijos dalis, todėl dažnai ir vieno vizito pas gydytoją hematologą ligai nustatyti ar įvertinti nepakanka.
Kiekvieno vizito metu yra atliekamas bendrasis kraujo tyrimas, kuris gydytojui padeda įvertinti, ar nėra kiekybinių kraujo ląstelių pokyčių, tokių kaip: sumažėjęs ar padidėjęs leukocitų ir / ar trombocitų skaičius, sumažėjusi ar padidėjusi hemoglobino koncentracija. Vėliau gydytojas hematologas, įvertinęs esamus pokyčius bendrame kraujo tyrime, paskiria tolimesnius tyrimus, padedančius atsakyti, kokia galėtų būti tų pokyčių kilmė ir priežastis.
Todėl net ir hematologo stebimiems pacientams (sirgusiems ar šiuo metu sergantiems) yra atliekami kraujo tyrimai, taip pat atliekama fizinė paciento apžiūra (ar nėra padidėjusių limfinių mazgų, kepenų ar blužnies padidėjimo, odos pokyčių), svarbu įvertinti ir paciento savijautą – ar nėra atsinaujinusio svorio kritimo, naktinio prakaitavimo, neaiškios kilmės karščiavimo bei kitų individualių sveikatos nusiskundimų.
Be kraujo tyrimų, gydytojas hematologas, jeigu reikia, papildomai paskiria vaizdinius tyrimus – pavyzdžiui, vidaus organų echoskopiją, krūtinės ląstos rentgenografiją, kompiuterinės tomografijos tyrimą. „Stebimiems pacientams, jeigu nėra klinikinių ligos skundų, o bendras kraujo tyrimas yra normalus ir nėra kitų ligos atsinaujinimo požymių, dažniausiai profilaktiškai vaizdiniai tyrimai nėra atliekami“, – patikslina gydytoja R. Semaškevičienė.
Hematologė sako, kad kraujo ligos pasireiškimą ar atkrytį gali nulemti nepalankūs žmogaus ir ligos genetiniai veiksniai, polinkis sirgti onkologinėmis ligomis, gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, stresas. „Svarbiausia – nepametus galvos rūpintis savimi, savo fizine ir emocine sveikata, laiku pastebėti ligos požymius ir kreiptis pagalbos, bendradarbiauti su gydytojais, siekiant pasveikimo ar ligos kontrolės“, – akcentuoja gydytoja R. Semaškevičienė.
