Kodėl susimušus atsiranda mėlynės?
Susimušus (mechaniškai pažeidus) tam tikrą minkštojo audinio vietą atsiranda kraujosruvos, įprastai vadinamos mėlynėmis. Tuomet pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės (kapiliariai), jos plyšta, sutrūkinėja, todėl kraujas išsilieja poodyje ir sumušta vieta įgauna tam tikrą spalvą. Kuo sumušimas stipresnis ir kuo arčiau odos paviršiaus įvyksta kraujo išsiliejimas, tuo kraujosruvos tamsesnės. Bėgant laikui mėlynių spalva kinta (nuo ryškiai raudonos iki mėlynos, violetinės, geltonos ir žalios bei rudos spalvų). Taip yra dėl to, kad raudonuosiuose kraujo kūneliuose esantis hemoglobinas skyla, keičiasi jo spalva, susidaro junginiai, kuriems būdingi gelsvi, žalsvi, rusvi atspalviai. Todėl pagal tai, kokia mėlynės spalva, galima spėti, kada buvo patirta trauma. Dauguma kraujosruvų dingsta per dvi savaites (jei žmogus sveikas ir jo nekamuoja lėtinės kraujotakos ar kitos ligos). Vyresniame amžiuje kraujosruvų nykimas gali prailgti, be to, vienose kūno vietose kraujosruvos gali ne tik greičiau ir lengviau atsirasti, bet ir greičiau ar lengviau išnykti.
Kodėl vieniems žmonėms mėlynės atsiranda dažniau ir greičiau?
Kraujosruvų susiformavimo dažnis ir greitis priklauso nuo kraujagyslių trapumo ir pačios traumos stiprumo. Suprantama, kad ekstremalias sporto šakas praktikuojantys žmonės traumas patiria dažniau, todėl mėlynių jiems susiformuoja daugiau, pažeidimai gali būti kur kas sunkesni. Greitesnis ir lengvesnis mėlynių atsiradimas taip pat gali būti nulemtas genetiškai (pavyzdžiui, sergant hemofilija), jį gali skatinti įvairios kitos ligos (pavyzdžiui, tam tikros kepenų ligos, kai nesigamina kraujo krešėjimui labai svarbios medžiagos, kitaip vadinamos kraujo krešėjimo faktoriais). Būtina atkreipti dėmesį, kad didesnis smulkiųjų kraujagyslių pažeidžiamumas būdingas vyresniame amžiuje. Būna tokių atvejų, kai senyviems pacientams mėlynės atsiranda netikėtai, nespėja pradingti vienos kraujosruvos, o jau atsiranda kitos. Reikėtų nepamiršti, kad vyresni pacientai vartoja daugiau vaistinių preparatų, kurie taip pat gali keisti kraujo krešumą, pavyzdžiui, varfariną ar acetilsalicilo rūgštį (aspiriną). Žinoma, kraujo sistemą veikiančių vaistinių preparatų vartojimas nepriklauso vien nuo amžiaus. Kraujosruvų atsiradimo dažnį ir greitį gali lemti daugelis kitų priežasčių. Jeigu dažnai ir netikėtai pasirodo kraujosruvų arba jos atsiranda net nuo menkiausio prisilietimo – būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti gana rimtų ligų požymis.
Ko imtis, jei atsirado kraujosruva?
Jei sumušimas nesunkus ir mėlynė nedidelė, skausmas greitai praėjo – nebūtina nieko imtis, tiesiog reikėtų stebėti, ar neatsirado neraminančių požymių. Jeigu pažeidimas sunkesnis, galima naudoti šaltus kompresus iš karto po sumušimo – tai padės išvengti patinimo ir sumažės tikimybė, kad susiformuos didelė kraujosruva (šaltis pasižymi kraujagysles sutraukiančiu poveikiu, todėl tikėtina, kad poodyje susikaups mažiau kraujo), be to, šaltis malšina skausmą, slopina uždegiminius procesus. Vėliau pažeistą vietą galima švelniais masažuojamaisiais judesiais patepti geliu, turinčiu heparino natrio druskos, nes jis mažina uždegimą, slopina raumenų skausmą, padeda greičiau pasišalinti kraujosruvai. Vaistinis preparatas Lioton skirtas traumų ir sumušimų, lokalių infiltratų ir patinimų, poodinių kraujosruvų gydymui, todėl yra labai tinkamas tokiu atveju. Jeigu reikia, galima vartoti geriamuosius skausmą slopinančius vaistinius preparatus. Dėl bet kokių vaistų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Svarbu suprasti, kad esant dideliam skausmui, patinimui, sutrikusiai raumens funkcijai, būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bus atlikta išsami apžiūra ir nuspręsta dėl tolimesnio gydymo.
