Jau 3 mėnesiai ji gyvena su žinia, kad jos vaikeliui – leukemija... Mielas, linksmas , lovelėje krykštaujantis Lukutis jau iškentė 3 chemoterapijos seansus. Kalbantis su Kristina, kuri nė sekundėlei nepalieka savo vaikučio vieno, jis nenurimsta nė sekundėlei. O mamos balsas dreba, jaudulys kartais užspaudžia gerklę...
„Taip, mes planuojam važiuoti švęsti Kalėdų namo. Po švenčių laukia ketvirta chemoterapija, – sako ji, – su Luku į ligoninę grįš tėtis Nerijus, o aš gimdysiu ...“.
Luko mamos Kristinos istorija neįtikėtina. Ji puikiai prisimena kaip ją, 5-erių metų vaiką, mama užrakino trobelėje žiemą ir, užkalusi duris, išėjo... Po kelių dienų kaimelio žmonės, susizgribę, kad nematė kaimynės, išsinešančios dukrytę, nepastebėjo grįžusios pėdsakų sniege, nutarė išlaužti duris. Ir rado peralkusį, karščiuojantį vaiką.
Mergaitė skubiai buvo nuvežta ligoninėn. Surado ir mamą, šventusią netoliese gyvenimą, kuriai pranešė džiugią žinią – jūsų duktė sveika! Žinia moters visai nepradžiugino. Pasakė: galit ją pasiimti, ji man nereikalinga, tik trukdo gyventi...
Didžiulė laimė, kad į tą ligoninės skyrių, kur gydė mažąją Kristiną, ateidavo moteris, lankanti sergantį vienintelį savo paauglį sūnų. Dievas nebedavė jai daugiau susilaukti vaikų... Sūnus, matęs paliktą mergytę, pats ir pasiūlė mamai: pasiimam, turėsiu sesytę!
Taip Kristina rado namus, mamą, brolį... Šeimą, kurioje buvo mylima, kurioje užaugo: „Pirmas vyras nebuvo geras, – pasakoja Kristina, – smurtaudavo. Po 12-os bendro gyvenimo metų atėjo diena, kai nebeiškenčiau, pastvėriau vaikus ir pabėgau. Davė man socialinį būstą Paiešmenėje, kuriame ir gyvenu.“
Trys vyresnieji jau užauginti, visi gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ketvirtam, sugyventam su pirmuoju vyru – 17-ka, dar lanko mokyklą.
Penktąjį vaikutį gimdė vildamasi, kad vėl pavyks sukurti šeimą. „Mamyčiukas pasitaikė, gerti pradėjo, – pasakoja Kristina apie vyrą, – o man nepatinka kai išgėrinėja. Išvijau.“
Vyras, su kuriuo dabar gyvena, už kurio ištekėjo, sulaukė Kristinos pasitikėjimo ir, apie jį pasakodama, moteris šypsosi: „Jaunesnis už mane, bet dar nevedęs buvo, tai va – antro vaikučio laukiamės“...
Leukemija sergantis berniukas gimė su negalia – Dauno sindromu. Nors Kristina savo 6-ąjį vaiką gimdė jau būdama brandžiame amžiuje – 39-erių metų, jos niekas nesiuntė tikrintis pas genetikus. Ir prieš tai sveikus vaikus pagimdžiusi mama nė nepagalvojo, kad galėtų būti kitaip! Kad jos vaikas galėtų gimti su nepažįstama liga, nepažįstama negalia, apie kurią buvo tik girdėjusi ir atrodė, kad taip gali atsitikti tik kažkam kitam.
Kadangi Lukutis pasiprašė į gyvenimą anksčiau, būdamas 36-ių savaičių, Pasvalio medikai Kristiną išsiuntė į Panevėžį. Berniukas gimė ne tokio jau ir mažo svorio – 2 kg 780 g, bet gydytojai atėjo su gąsdinančia žinia, kad kūdikis turi Dauno sindromą : „Verkiau visą naktį, pienas automatiškai dingo, ryte sužinojau, kad mus siunčia į Vilnių.“
Vilniuje diagnozę patvirtino. Vaikeliui sustiprėjus, Kristina, nerimo graužiama širdimi, grįžo į namus. Vaikutis sėkmingai augo. Linksmas, mielas, visų mylimas ir palaikomas. Pradėjo lankyti savaitinį darželį.
Prieš tris mėnesių Kristina, pasiėmusi Lukutį iš darželio, pastebėjo, kad šis labai išbalęs. „Ir nelinksmas buvo, visai kitas vaikas – prisimena ji, – temperatūra buvo sukilusi iki 38-ių, tai šeštadienį kvietėme greitąją.“.Išvežė Luką į Pasvalį, ištyrę kraują ir supratę, kad „kažkas negerai“, išsiuntė į Panevėžį, kur vaiką paguldė į reanimaciją. Kitą dieną išvežė abu su mama į Vilnių ir po 3-jų dienų mama išgirdo dar vienos baisios ligos pavadinimą – leukemija…
Kaip vyras reagavo į šią baisią žinią? „Jis stipresnis už mane, – pravirksta Kristina, – bet taip pat labai išgyvena, gi pirmas vaikas.“ Jie žino, kad beveik 90 procentų vaikų, sergančių šia liga, pasveiksta, bet gi niekas negali duoti pažado, kad Lukutis yra iš tų laimingųjų.
Antras Kristinos ir Nerijaus vaikas turėtų gimti sausio 2-ą dieną. Jie žino, kad tai bus dukrytė ir abu labai laukia… Pabus per šventes visi drauge, tada tėtis su Luku grįš į ligoninę, o Kristina liks su dukrytėm ir paaugliu sūnumi namuose, Paiešmenėje… Visi tikisi, kad Lukučiui 4-oji chemijos terapija nebus sunki kaip ir pirmos trys, bet ką gali žinoti ?
Kalėdoms Kristina paprastai kepa obuolių ar varškės pyragą, verda kvepiančias spurgas, pagrindiniam patiekalui, jei pinigėlių užtenka, kepa mėsos vyniotinį. Gal ir vyras Nerijus padarys taip vaikų mėgstamą „tinginį“, juk vyresnioji, Oksana, iš Anglijos su anūkėmis Kalėdoms grįš.
Bet Kalėdos tikrai turtingos nebus, nes šiandien šeima išsilaiko tik iš pinigų, skirtų negalę turinčiam Lukui. Nei Kristina, anksčiau melžusi karves ir užsidirbusi iki 500 eurų, nei Nerijus, uždarbiavęs pas ūkininkus ir gaudavęs apie 400 eurų, užslėpto kapšelio su pinigais neturi, nes jau kuris laikas dirbti tiesiog negali. Kristina – laukiasi ir ligoninėje su Luku, o Nerijus – namuose su likusiais vaikais. Beje, kartais pakeičia ligoninėje Kristiną, o po Naujų čia įsikurs ilgam. Tiek, kiek reikės.
Labdaros ir paramos fondas „Mamų unija“ kviečia prisidėti prie sergančių vaikų šeimų Kalėdų! Prie taip laukiamo kvepiančio Kalėdų pyrago, gardaus kepsnio, dovanų stebuklo po egle...
Aukoti galite trumpuoju numeriu 1344 (auka – 5 eurai) arba pervesdami į paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ sąskaitą – LT 77 7300 0101 4079 5625.
