Dažnai susirgusieji šiomis ligomis pirmą kartą apie jas išgirsta.
Šimtas dienų be miego
2011 m. pavasarį antro kurso studentas 22-ejų Karolis Zairys pasijuto blogai – dažnai teko tuštintis, kamavo silpnumas, krito svoris. Karolis kentėjo mėnesį, galiausiai kreipėsi į medikus.
Šimtą dienų nemiegojau, kentėjau tokius skausmus, kad man buvo leidžiami opioidiniai nuskausminamieji.
„Tie metai buvo vieni sunkiausių mano gyvenime – teko imti akademines atostogas, išsiskyriau su mergina. Po kelių mėnesių, vasarą, liga smogė antrą kartą ir žymiai stipriau. Pirmą kartą patekus į ligoninę man diagnozavo uždegiminę žarnų ligą opinį kolitą, antrą kartą diagnozė patikslinta – Krono liga. Vasarą man buvo atliktos trys operacijos, mėnesį praleidau ligoninėje, pooperacinis periodas buvo labai sunkus – į tualetą eidavau kas 20 minučių, nemiegojau, reikėjo valyti žaizdas, nuo gulėjimo buvo atsiradusios pragulos. Šimtą dienų nemiegojau, kentėjau tokius skausmus, kad man buvo leidžiami opioidiniai nuskausminamieji. Tik rudenį man buvo pradėta taikyti biologinė terapija“, – pasakojo vaikinas.
Iki ligos K.Zairys daug sportavo – žaidė regbio, futbolo komandose, boksavosi. Buvo sulaukęs pasiūlymo dėl regbio karjeros Anglijos komandoje. Vaikinas nusprendė baigti mokslus tėvynėje. Įstojo į universitetą, studijavo aplinkos apsaugos inžineriją.
Kovotojo dvasia neleido jam palūžti sunkiausiomis ligos akimirkomis. „Buvo momentų, kai nesuvokiau laiko, kai mąstydavau apie per trumpą man skirtą laiką, apgailestavau, kiek dar visko nespėjau nuveikti... Tačiau išaušdavo nauja diena ir sakydavau sau šypsodamasis: „Kokius išbandymus teks įveikti šiandien?“ Palūžti neleido ir tėvai, dėdės, draugai“, – teigė K.Zairys.
Panašius išbandymus Lietuvoje pernai teko patirti šimtams jaunų žmonių, kuriems prasidėjo ar paūmėjo uždegiminė žarnynų liga – opinis kolitas arba Krono liga.
Ligos labirintai
Europoje uždegiminėmis žarnyno ligomis serga per pusę milijono žmonių, pasaulyje – apie 5 mln. Šių ligų gydymas biologine terapija kainuoja apie 32 000–40 000 litų per metus. Jį gauna ne visi, kuriems jo reikia. Dėl šiuo metu egzistuojančios biologinių vaistų centralizuotos pirkimo tvarkos, dažniausiai ne tada, kada jo labiausiai reikia.
„Prieš kelis dešimtmečius diagnozuodavome pavienius Krono ligos atvejus, dabar matome, kad sergamumas mūsų šalyje jau vejasi Vakarų Europos vidurkius. Opiniu kolitu ir Krono liga suserga jauni žmonės, pasitaiko atvejų, kai liga prasideda net vaikų amžiuje. Deja, bet šios ligos tęsis visą gyvenimą. Lietuvoje kas trečias žarnų uždegiminių ligų atvejis – Krono liga“, – teigė Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. Jonas Valantinas.
Maždaug penktadalis pacientų ligos diagnozę sužino praėjus 5 metams nuo negalavimų pradžios. 64 proc. liga diagnozuojama reanimacijoje. Nežiūrint to, kad liga dažniausiai būna diagnozuojama greitai, daugeliu atvejų tai įvyksta jau ūmios pagalbos skyriuje, kur pacientai patenka dėl uždegiminių žarnyno ligų simptomų ir tik tuomet nustatoma liga.
Maždaug penktadalis pacientų ligos diagnozę sužino praėjus 5 metams nuo negalavimų pradžios.
Uždegiminės žarnyno ligos – Krono liga ir opinis kolitas – yra lėtiniai imuninės sistemos susirgimai. Opinis kolitas – tai storosios žarnos gleivinės ir pogleivio uždegimas su paviršiniu išopėjimu. Krono liga – tai storųjų ir plonųjų žarnų uždegimas, apimantis visą žarnos sienelę, pažeidimų gali būti ir visame virškinamajame trakte: skrandyje, burnos gleivinėje.
„80 proc. sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis dėl komplikacijų tenka atlikti operacijas, o net iki 70 proc. iš jų reikalinga pakartotinė chirurginė intervencija. Nuo ligos komplikacijų ir ankstyvos mirties gali apsaugoti efektyvus gydymas biologiniais vaistais“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos prof., Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas Limas Kupčinskas.
2011 m. Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacijos (EFCCA) 24 pasaulio šalyse atliktos apklausos duomenimis, kas antram pacientui pasireiškia sąnarių pažeidimai, kas trečiam – odos. 40 proc. sergančiųjų yra patyrę bent vieną chirurginę operaciją, net 85 proc. per penkerius metus yra gydomi ligoninėje.
Opinio kolito ir Krono ligų simptomai yra panašūs – viduriavimas, dažnai su krauju ir gleivėmis, pilvo skausmai, karščiavimas, vėmimas, pykinimas, žemas kraujo spaudimas, silpnumas, svorio netekimas.
Tikslios šių ligų priežastys nežinomos, siejamos su imuninės sistemos sutrikimu. Ligos pradžia ypač sunki jauniems žmonėms, baigiantiems studijas, kreipiantis dėl darbo ar darbo pradžioje. Liga dažnai užtrenkia duris svajonėms siekti išsilavinimo, karjeros. Liga dažnai lemia neįgalumą ir ankstyvą nedarbingumą.
Gydymas grąžina ankstesnį gyvenimą
Jurbarkietis K.Zairys pasakojo, kad pačiam keista prisiminti prieš kelerius metus buvusius įvykius. „Pasakoju draugams, naujiems pažįstamiems, ką teko iškęsti, ir pats stebiuosi. Kai man paskyrė biologinę terapiją, savijauta ėmė greitai gerėti. Aš gyvenu tokį patį gyvenimą, kaip iki ligos pradžios – studijuoju, sportuoju, leidžiu laiką su draugais. Leidžiu sau svajoti apie ateitį – norėčiau būti urėdu, – šypsosi vaikinas. – Tik man reikia kartą per mėnesį nuvykti pas gydytoją, pasidaryti kraujo tyrimus ir kas 2 savaites susileisti vaistų. Bet man tai jau virto rutina, to visai nesureikšminu.“
Biologinė terapija – tai inovatyvus gydymo būdas, taikant anti-TNF monokloninius antikūnius.
Išsivysčiusiose Europos Sąjungos šalyse biologinius vaistus gauna 50 proc. sergančiųjų Krono liga ir apie 20–30 proc. sergančiųjų opiniu kolitu, Lietuvoje šis skaičius nesiekia 7 proc.
Biologiniais vaistais gydomi pacientai, sergantys uždegiminėmis žarnų, kaulų-raumenų ligomis, psoriaze. Estijoje biologiniais vaistais gydomi 725 pacientai, o tai beveik trigubai daugiau nei mūsų šalyje lyginant pagal gyventojų skaičių. 2012 metais biologinė terapija buvo taikoma 539 Lietuvos pacientų.
