Krūties vėžio požymis buvo ne guzelis
Maitinausi sveikai, nei žalingų įpročių, nei antsvorio neturėjau, lankiau jogos užsiėmimus, baseiną. Taigi liga tarsi ir neturėjo aplankyti manęs. Juolab kad ir giminių, sirgusių ar sergančių ginekologinėmis onkologinėmis ligomis, neturėjau.
Man buvo 45-eri, todėl nemokama mamografija nepriklausė. Aptikau pati neįprastą simptomą – duobutę krūtyje šalia spenelio. Iš pradžių nieko blogo nepagalvojau – nes piktas darinys labiau siejosi su iškilimu, guzeliu, sukietėjimu, o ne įdubimu. Tačiau, dėl viso pikto, užsirašiau pas šeimos gydytoją, o ji iš karto nusiuntė pas onkologą. Echoskopija, mamografija, biopsija ir viso to rezultatas – krūties vėžys.
Operuojantis gydytojas sakė, kad stengsis išsaugoti krūtį, bet įspėjo, kad tikrąjį vėžio „veidą“ pamatys operacijos metu. Todėl neatmetė galimybės, kad gali tekti šalinti visą krūtį. Įsipildė blogesnis scenarijus: atsibudusi po narkozės sužinojau, kad atlikta radikali operacija.
Svarbiausia – ryžtas sveikti
Buvo paskirta chemoterapija, kuri sukeldavo pykinimą, vėmimą, išslinko plaukai, dėl išpjautų pažasties limfmazgių tino ranka, ją skaudėjo. Tačiau liga charakterio nepakeitė – tai pastebėjo visi, ir artimieji, ir bendradarbiai. Kada tik galėjau ėjau į darbą, nedarbingų dienų turėjau nedaug. Esu įsitikinsi, kad šypsena, net ir tada, kai visai nesinori šypsotis, nušviečia ne tik besišypsančiojo veidą, bet ir visą aplinką, sušildo žmones, kurie irgi nusišypso, ir taip šiluma, teigiamos emocijos sugrįžta su kaupu. Tikiu, kad mūsų mintys, elgesys, emocijos turi didžiulę įtaką sveikimui, kaip ir dvasinė stiprybė, optimizmas, teigiamas nusiteikimas. Kaip ir bendradarbiavimas su gydytoju.
Pastebėjau, kad mūsų gydytojai be galo užsiėmę, ir, veikiausiai, tai jiems trukdo į kiekvieną ligą pažiūrėti kompleksiškai. Mano manymu, tai nereiškia, kad jie neturėtų atsakyti į visus užduodamus klausimus. Pradžioje ir aš kuklinausi, ir man buvo nepatogu. Tačiau viena moteris mane padrąsino, sakydama, kad pirmiausia liga yra mūsų pačių rūpestis, mes pačios turėtume būti aktyvios, o ne plaukti pasroviui.
Domėjausi liga pati ir apie viską klausinėjau gydytojų: apie tyrimus, kurie gali padėti anksti aptikti ligos komplikacijas ar įvertinti gydymo toksiškumą širdies, inkstų, nervų būklei ir darbui. Juk vėžio gydymas nepraeina nepastebimai. Norėjau ne tik pasveikti nuo ligos, bet ir kad ji kuo mažiau sužalotų sveikus organus, audinius, o jei jau taip nutiko, kad jie kuo greičiau atsigautų. Sužinojau, kad krūties ir kiaušidžių vėžys yra giminingos ligos. Kitaip sakant, labai dažnai sergančiosioms krūties vėžiu, išsivysto ir kiaušidžių navikai. Todėl nuolat tikrinausi profilaktiškai ir dėl kiaušidžių patologijos.
Visada tikėjau augalų galia
Nuo pat mažens tikėjau ir tikiu augalų galia. Juk augalai – pirmieji vaistai žmonijos istorijoje. Dar vaikystėje mama gydė vaistažolėmis, kai skaudėjo gerklę ar užpuldavo sloga. Todėl ir vėžio ligos atveju su savo gydytoja aptariau vaistažolių vartojimo galimybę. Iš gydytojos sužinojau apie ugniažolę – vertingą Lietuvos augalą, žinomą nuo senų laikų. Žolininkai teigia, kad labiausiai žmogui gali padėti jo gimtinės augalai. Taigi ugniažole pasidomėjau plačiau.
Kuo pavojinga savigyda?
Gydytoja įspėjo, kad vaistažolės atrodo nekenksmingai, tačiau gali pasižymėti stipriu poveikiu, kuris gali neutralizuoti tradicinio gydymo efektą. Kitaip sakant, onkologinės ligos gydymas gali būti neveiksmingas, jeigu jo metu vartojama augalinių preparatų ar pačių pagamintų arbatėlių. Todėl vaistažolių preparatų, papildų rekomenduojama tik po vėžio gydymo, remisijos ir reabilitacijos laikotarpiu. Labai svarbu, kad patiems negalima gaminti užpilų, arbatėlių, nes galima smarkiai apnuodyti organizmą, dėl ko gali sutrikti kepenų funkcija. Todėl gydytojos paklausiau, ar galėčiau kąžką įsigyti vaistinėje iš fitoterapijos priemonių. Gydytoja vienareikšmiškai patarė rinktis jau pagamintus vaistinėse parduodamus preparatus, kuriuose yra aiški ir saugi vaistinių medžiagų dozė. Paskaičiau gyd. J.Ruolios straipsnį ir sužinojau, kad vaistinėse galima nusipirkti preparato su ugniažole, kuris sukurtas kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija. Paklausiau gydytojos, ir vartojau jo po gydymo. Manau, kad tai man padėjo greičiau atgauti jėgas, kai kamavo skausmas, silpnumas. Man jis padėjo šiuo atveju, bet gydytoja pasakė, kad preparatas tinkamas vartoti ir vėžio profilaktikai ligos remisijos metu, kad liga neatsinaujintų, imunitetui pastiprinti, taip pat ir esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams. Taip pat manau, kad man padėjo ir akupunktūra bei meditacija. O svarbiausias visų pastangų rezultatas – 8-eri metai be ligos.
Mano patirtis ir patarimai
Buvau sutikusi daugybę moterų, kurias kamavo klausimai: kodėl aš? už ką man? Man tokie klausimai nekilo. Yra kaip yra. Reikia ne galvoti, kodėl liga pasirinko mane, o daryti viską, kad kuo greičiau pasveiktum. Manau, kad reikia ne tik nusiteikti sveikti ir tiksliai laikytis visų gydytojų rekomendacijų, bet kartu bandyti ir visus įmanomus papildomus gydymo ir sveikatinimo būdus, dėl kiekvieno žingsnio tartis su gydytoju, kad sau nepakenktume.
Spalis – kovos su krūties vėžiu mėnuo. Raginu moteris išmokti mylėti save ir atrasti laiko sau – pasirūpinti sveikata ir pasitikrinti profilaktiškai. Juk savo artimiesiems esame reikalingos gyvos ir sveikos. Tik mylėdamos save galime skleisti meilę ir šilumą kitiems. Jei susirgome – išnaudokime visus sveikimo, gydymo būdus, tačiau kartu neužsiimkime savigyda, dėl visų priemonių tarkimės su specialistais.