Gydėsi metus ir pasveiko
Vilnietė Justina Klyvienė džiaugiasi pasveikusi nuo krūties vėžio. Trijų aštuonmečių berniukų mama dabar į ligą žiūri kaip į didelę gyvenimo pamoką, kuri dovanojo begalę atradimų.
Prieš ketverius metus, kai Justinai tebuvo 38-eri, ji pajuto, kad skauda kairią krūtį. „Maniau, gal užsigavau, gal truputį priaugau svorio, o paskui supratau, kad skausmas nepraeina“, – prisimena moteris.
Šeimos gydytoja ją nusiuntė echoskopijai. Gydytojas iškart pasakė, kad yra „negražus darinys“ ir būtina kreiptis į Nacionalinį vėžio institutą išsamesniems tyrimams.
„Aš nepatikėjau. Maniau, gal apsiriko. Nuėjau pas kitą gydytoją ir, kai jis pasakė tą patį, nukeliavau pas onkologus“, – sako Justina.
Po biopsijos tyrimo tuo metu keturmečių mamą pasiekė prasta žinia – piktas vėžys, būtina nedelsiant pradėti gydymą.
„Nors mano šeimoje niekas nebuvo sirgęs vėžiu, gydytojai atliko ir genetinius tyrimus, tačiau genų mutacijų nerado. Pasirodo, tokių kaip aš, kurios suserga, rodos, be priežasties daugėja“, – sako J. Klyvienė.
Gydytojai Justinai skyrė 16 chemoterapijoskursų . Jie užtruko pusę metų, o paskui sekė operacija. Po jos – reabilitacija. Iš viso gydymas truko metus.
„Visiškai pasveikau, – džiaugiasi Justina. – Iš pradžių, ar liga neatsinaujina, reikėdavo tikrintis dažniau, dabar vizitai pas gydytojus retesni. Žinoma, prieš kiekvieną patikrinimą drebu, nes prisimenu, ką teko ištverti. Bet kol kas viskas gerai“.
Po sunkių išgyvenimų visoms jaunoms moterims Justina pataria: krūtis reikia tikrintis nuo 30 metų kartą per metus.
„Nesvarbu, kad ligonių kasos tyrimų nekompensuoja, dėl savo sveikatos galima sumokėti – tai svarbiausia investicija! Jeigu vienas gydytojas nesiunčia tyrimo, eikite pas kitą. Tai – jūsų gyvenimas. Deja, yra daug moterų, kurios niekada nėra tikrinusios krūtų, gimdos – taip negali būti! Sutikau sergančių moterų, kurios neturėjo nė trisdešimties, kurios buvo ką tik pagimdžiusios ir žindė kūdikius. Tad negalvokite, kad šita liga – ne man“, – tvirtina moteris.
Kitas patarimas – jeigu susirgote, būtina ieškoti pagalbos, neužsisklęsti.
„Pastebėjau, kad daug žmonių slepia ligą ne tik nuo bendradarbių, draugų, bet ir nuo šeimos. Vienai gydymą išgyventi nepakeliama. Ieškokite pagalbos – jei ne artimųjų, tai psichologo“, – tikina Justina.
Trečia – būtina pasitikėti medikais. Dabar medicinos mokslas gali daug, ir vėžio diagnozė nebėra nuosprendis. Didžioji dauguma moterų pasveiksta, todėl nereikia manyti, kad ši liga – tai pasaulio pabaiga, priešingai – būtina imtis visų priemonių, kad pasveiktum.
Justina pataria susikaupti ir mąstyti pozityviai. Neskaityti neprofesionalių patarimų, baisių istorijų, nesigriebti kontraversiškų pasiūlymų, tokių kaip buvo pasiūlytas jai – kaip pasveikti per 48 valandas nuo vėžio geriant kiaulpienių sultis.
„Aš darydavau taip: visą laiką iki vizito pas gydytoją, rašydavausi visus kylančius klausimus ir vizito metu užduodavau juos. Gerai užsirašyti ir atsakymus, kad nepamirštum. Kai viską sužinojau, nebebuvo poreikio ieškoti nepatikimos informacijos“, – pataria Justina ir priduria - „įsidėmėkite – ne gydytojas atsakingas už jūsų sveikatą, o jūs pačios!“
Tirtis – būtina
Lietuvoje veikia Krūties vėžio prevencinė programa. Pagal ją visos moterys nuo 50 iki 69 metų, kartą per 2 metus nemokamai turi atlikti mamografinį tyrimą. Šio tyrimo dėka išgelbėjama daug moterų gyvybių.
Deja, vėžiu suserga vis daugiau gerokai jaunesnių nei 50 metų moterų. Todėl Europos ekspertų grupė pasiūlė šalių vyriausybėms paankstinti mamografinėje krūtų patikroje dalyvaujančių moterų amžių – jas turėtų tirti nuo 45-erių. Specialistai yra suskaičiavę, jeigu tokia tvarka būtų ir Lietuvoje, kasmet pavyktų papildomai išgelbėti daugiau kaip 100 moterų gyvybių!
Vis dėlto, praktika rodo, kad krūtų vėžiu suserga ir dar jaunesnės moterys – Justinai Klyvienei tebuvo 38-eri. Kaip tokios moterys turėtų elgtis, kad ligą gydytojai surastų kuo ankščiau?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Šeimos medicinos klinikos gydytojas Aurimas Rapalavičius pataria visoms moterims nepriklausomai nuo amžiaus reguliariai bent kartą per savaitę, atlikti krūtų apčiuopą.
„Moterys geriausiai žino savo kūną ir jeigu pastebi, kad ilgesnį laiką išlieka kokie nors pokyčiai, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Įtarimą turi sukelti skausmas, mazgeliai, išskyros iš spenelio ir pan., ypač, jeigu tai yra tik vienoje krūtyje. Jeigu požymiai yra abiejose krūtyse, greičiausiai, tai bus ne vėžys.
Gydytojas teigia, kad mamograma tinkamiausia moterims nuo 50 metų dėl jų krūtų struktūros. Jaunesnėms moterims, kurių krūtyse vyrauja liaukinis audinys, yra informatyvesnis ultragarso tyrimas. Todėl jaunoms moterims būtų naudinga atlikti šį tyrimą.
„Nematau priežasties, kodėl šeimos gydytojas, negalėtų nusiųsti pacientę ultragarso tyrimui“, – sako A. Rapalavičius.
Vis dėlto, jeigu pacientė atvyks ultragarso tyrimui be šeimos gydytojo ar kito konsultanto siuntimo, jai už tyrimą teks sumokėti. Tuo tarpu mamogramai gydytojo siuntimas yra būtinas, be jo, net susimokėjus, tyrimas nebus atliekamas.
Gydytojas pabrėžia, jog labai svarbu, kad 30–40 metų moterys, kurių pirmos eilės giminaičiai – mamos, seserys sirgo vėžiu ir joms buvo nustatytas kuris nors BRCA genas, išsitirtų, ar turi tokių genų. Jeigu turi, tuomet gydytojai patars, ką toliau daryti.
Gydytojas A. Rapalavičius sako, kad daugybė Lietuvos moterų arba iš viso nesitikrina, arba tikrinasi nereguliariai. Kai kurios net kviečiamos neatvyksta. Situaciją dar pablogino COVID-19 – padaugėjo užleisto vėžio atvejų.
„Noriu paraginti moteris aktyviau ir dažniau atlikti tyrimus. Jūsų sveikata priklauso nuo jūsų“, – sako gydytojas.
