Kūdikio laukimas apkarto – už nemokamą tyrimą Viktorijai teko susimokėti

„Kūdikių besilaukiančios moterys Lietuvoje dažnai susiduria su problema, kad atėjus nėštumui į pabaigą 35–37 nėštumo savaitei, jos turi atlikti pasėlio dėl B grupės streptokoko (BGS) rizikos tyrimą. Šis tyrimas turėtų būti kompensuojamas Valstybinės ligonių kasos (VLK). Deja, taip vyksta ne kiekvienoje gydymo įstaigoje“, – savo laiške redakcijai rašė Viktorija.

Jos teigimu, remiantis VLK informacija, šis tyrimas yra kompensuojamas nėščiosioms, kurių nėštumas – 35–37 savaitės.

„Deja, dauguma sveikatos įstaigų prašo sumokėti už šią paslaugą. Tyrimo kainos svyruoja nuo 10 iki 35 eurų, kas sukelia įtarimą, kad sveikatos įstaigos nustato kainas pagal savo nuožiūrą. Asmeniškai susidūriau su šia problema, kai atėjusi į valstybinę poliklinika buvau įtikinta akušerės, kad šis tyrimas yra nekompensuojamas ir reikia važiuoti į ligoninę pasidaryti jį už 20 eurų.

Su tokia situacija nėščiosios susiduria ir kitose valstybinėse įstaigose, kur jas prašo sumokėti už šį tyrimą iš savo lėšų. Paskambinus ir paklausius TLK ar privaloma mokėti už šį tyrimą, jie užtikrintai pabrėžia, kad šis tyrimas nėra apmokestinimas. Deja, ši problema kol kas gana opi Lietuvoje ir daugumai gimdyvių tenka susimokėti iš asmeninių lėšų už būtinas sveikatos paslaugas“, – savo laiške, atsiųstame portalo redakcijai, teigė skaitytoja.

15min susisiekus su Viktorija ji papasakojo detaliau apie situaciją, į kurią buvo patekusi ji, taip pat kitos moterys.

Shutterstock nuotr./Nėščiosios apžiūra

Pasak Viktorijos, nė vienoje iš jos aplankytų gydymo įstaigų (nei valstybinėse, nei privačiose) ji nebuvo informuota, kad jos ir kitų moterų, sulaukusių tam tikro nėštumo savaičių skaičiaus, atveju BSG tyrimas gali būti kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

„Skaitydama moterų susirašinėjimus įvairiose socialinių tinklų grupėse, mačiau, kad visos už tyrimą moka skirtingai. Todėl nutariau išsiaiškinti – dėl to ir paskambinau į VLK. Kaip minėjau, man paaiškino tvarką: už tyrimą turėčiau mokėti, jeigu jo norėčiau anksčiau arba vėliau nustatyto nėštumo laikotarpiu (t.y. ne 35–37 nėštumo savaitę) savo iniciatyva.

Paklausiau, kur galėčiau rasti informaciją apie mokamus ir nemokamus tyrimus? Susidomėjau, nes man panašiai buvo su geležies tyrimu – vienoje poliklinikoje nepasakė, kad vienas iš geležies tyrimų man priklauso nemokamai. VLK atstovai paaiškino, kad tai aprašyta įsakymuose, kuriuos reikia susirasti ir skaityti. Negana to, kad jie parašyti biurokratine kalba, kurią sunku suprasti, pirmiausia juos reikia susirasti, nes „Google“ jų neindeksuoja. Paprastas žmogus tikrai neras tokio dalyko ir nežinos“, – kalbėjo Viktorija.

„Google“ to nerasi – reikia lįsti į dokumentus, kuriuos tikrai ne visi suranda ir supranta“, – apie nemokamų tyrimų skyrimo tvarką, kuri leidžia piktnaudžiauti, kalbėjo kūdikio besilaukianti Viktorija.

Jos teigimu, gydymo įstaiga, kurioje ji lankosi nėštumo metu, yra pasirašiusi sutartį su VLK.

„Visą nėštumo laikotarpį visi tyrimai ir vizitai pas gydytoją man buvo kompensuojami. Todėl man tikrai buvo keista, kad visą nėštumą viskas buvo kompensuojama, o būtent šitas testas ne“, – stebėjosi pašnekovė.

Ji apgailestavo, kad šiuo metu nėra sistemos, kurioje būtų aiškiai surašyta tvarka. Ir dėl to galimai atsiranda piktnaudžiavimas, pasinaudojant pacientų nežinojimu. „Nėra kažkokios sistemos, kurioje žmogus tiesiog galėtų suvesti duomenis ir pasižiūrėti. Reikia įsakymus skaityti, kurių labai daug. Niekas nesusigaudo tiesiog“, – pastebėjo kūdikio besilaukianti moteris.

15min nuotr. / Nėštumas

Už šeimos gydytojo paskirtus tyrimus nėščioji mokėti neturi

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, komentuodamos šią situaciją primena galiojančią tvarką.

„Fiziologinį nėštumą pagal sveikatos pasaugos ministro įsakymu patvirtintus Nėščiųjų sveikatos tikrinimo reikalavimus prižiūri šeimos gydytojas pagal savo kompetenciją. Šiuose reikalavimuose numatyta, kokie tyrimai turi būti atlikti nėščiajai, kokiais atvejais ir kokiu periodiškumu nėščioji turėtų apsilankyti pas gydytoją specialistą. Už šeimos gydytojo paskirtus tyrimus nėščioji mokėti neturi.

Nėščiųjų sveikatos tikrinimo reikalavimuose nustatyta, kad 35⁺⁰–37⁺⁶ nėštumo savaitę nėščioji turi apsilankyti pas gydytoją akušerį ginekologą. Šis specialistas konsultacijos metu įvertina naujagimių B grupės streptokoko infekcijos rizikos veiksnius. Jų nesant 35⁺⁰–37⁺⁶ nėštumo savaitę ištiriamas pasėlis naujagimių B grupės streptokokui nustatyti.

Atkreipiame dėmesį, kad B grupės streptokoko nustatymo pasėlio atlikimas yra sudedamoji gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos dalis, todėl tyrimas apmokamas iš gydytojo specialisto išplėstinės konsultacijos kainos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tam, kad sveikatos priežiūros paslauga būtų kompensuojama, svarbu, jog būtų kreipiamasi į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo“, – rašoma 15min atsiųstame atsakyme.

Turi teisę skųstis

Ligonių kasos taip pat primena, kad, kilus neaiškumų, pacientams patariama visus rūpimus klausimus pirmiausia išsiaiškinti gydymo įstaigoje.

„Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie mokamas ar nemokamas gydymo paslaugas ar neteisėtai paprašyta susimokėti.

Todėl rekomenduojama raštu kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje pacientas buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas. Rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti bendruoju ligonių kasų el. paštu info@vlk.lt arba telefonu +370 232 2222“, – priduriama komentare.

Kas yra BGS ir kodėl toks tyrimas skiriamas nėščiosioms?

Ginekologai Saulė ir Dainius Wojczuliai paaiškino, kodėl prieš gimdymą svarbu žinoti, ar besilaukianti moteris nėra užsikrėtusi B grupės streptokoku.

Asmeninė nuotr./ 15min koliažas/Donata Saulė ir Dainius Wojczuliai

Instagramo paskyroje „Ginekologai“ įvairią aktualią informaciją apie ginekologinius tyrimus, konsultacijas, būkles pateikiantys specialistai taip pat priminė, kokie žingsniai laukia, jei BGS tyrimo rezultatas teigiamas.

„B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS) – tai žmogaus storosios žarnos natūralios mikrofloros dalis, galinti patekti iš tiesiosios žarnos į makštį ir apatinius šlapimo takus. Prasidėjus sąrėmiams, nutekėjus vaisiaus vandenims ar vaisiui slenkant gimdymo takais, jis užsikrečia šiais makštyje esančiais streptokokais.

BGS – tai dažniausias įgimtos naujagimio infekcijos, galinčios pasireikšti meningitu, sepsiu, plaučių uždegimu nuo 1 iki 4 atvejų 1000 gyvų gimusių naujagimių, sukėlėjas“, – perspėjo ginekologai.

Pasak gydytojų, jeigu anksčiau gimusiam naujagimiui yra nustatyta BGS sukelta infekcija, esamo nėštumo pradžioje nėščiajai nustatyta BGS sukelta besimptomė bakteriurija arba simptominė šlapimo takų infekcija, arba 35 sav. + 0 d. – 37 sav. + 6 d. atlikto pasėlio, skirto BGS nustatyti, metu yra patvirtinama BGS kolonizacija, prasidėjus sąrėmiams, nutekėjus vaisiaus vandenims yra skiriami intraveniniai antibiotikai, kurie tęsiami tam tikra schema iki gimdymo pabaigos.

BGS dažniausias įgimtos naujagimio infekcijos, galinčios pasireikšti meningitu, sepsiu, plaučių uždegimu nuo 1 iki 4 atvejų 1000 gyvų gimusių naujagimių, sukėlėjas.

„Svarbu paminėti, jeigu numatoma planinė cezario pjūvio operacija, pasėlį BGS kolonizacijai nustatyti 35 sav. + 0 d. – 37 sav. + 6 d. vis tiek reikia atlikti, nes išlieka vaisiaus vandenų nutekėjimo ir savaiminės gimdymo pradžios rizika“, – aiškino medikai.

Ar tikrai reikia skirti antibiotikus? „Taip, nes antibiotikų skyrimas 80 – 90 proc. sumažina naujagimių įgimtos infekcijos dažnį“, – teigia gydytojai ginekologai S. ir D.Wojczuliai.