Pusės metukų sulaukusi Viltė dar negirdi, bet diena, kai tai įvyks, – artėja. Prieš savaitę jai įdėtas daugiau nei 25 tūkst. eurų kainavęs kochlearinis implantas. O po 10 dienų bus pritvirtinta išorinė jo dalis ir mažylė išgirs pirmuosius garsus.
Kad kažkas negerai su dukrytės klausa, mama sako sužinojusi dar ligoninėje – mergaitė gimė anksčiau laiko, todėl medikų buvo itin stebima. Vėliau mažosios laukė dar vienas išbandymas – ji susirgo itin sunkia infekcija.
„Kai gydytojai sužinojo, kad [dukra] sirgo meningitu, iš karto pasakė, kad reikia kuo skubiau dėti implantą, kitaip gali prarasti klausą visam laikui, nes niekas neatstatytų. Mes sutikome“, – pasakoja mergaitės mama.
Priežastis – ne viena
Priežasčių, lėmusių mergaitės kurtumą, pasak medikų, – ne viena. Pirmosiomis dienomis po gimimo skirti antibiotikai, vėliau užklupusi sunki infekcija negrįžtamai pažeidė klausą. Įprastai kochlearinės implantacijos atliekamos 1–2 metų vaikams. Šiuo atveju laukti nebuvo galima, nes po meningito pradeda kaulėti vidinės ausies sraigė ir dėl to vėliau tokia operacija neįmanoma.
„Pacientė labai maža, gimė neišnešiota, turi klausos problemų. Operacija unikali, nes pirmą kartą operavome tokį mažą vaiką. Ypatinga tuo, kad speninė atauga, per kurią mums reikia gręžti kanalą, yra neišsivysčiusi pilnai ir anatominiai kelrodžiai nėra tokie, kokie būtų vyresnio vaiko“, – sako Kauno klinikų gydytojas otochirurgas Giedrius Gylys.
Artimiausiu metu mergaitės laukia dar viena operacija – implantas bus įdėtas ir į kitą ausį. Sunkią kurtumo negalią turintiems vaikams tokie implantai nekainuoja.
Lietuva Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kasmet šioms operacijoms ir intervencijai skiria apie 1 milijoną eurų. O tokių kochlearinių implantacijų abiem ausims prireikia maždaug dvidešimčiai vaikų.
Pasak medikų, kurtumą sukeliančių priežasčių gali būti daugybė – be įgimtų ligų, jį gali sukelti nėštumo metu persirgtos virusinės infekcijos, gimdymo traumos ar pirmosiomis dienomis po gimimo skirti antibiotikai.
Kochlearinės implantacijos Lietuvoje atliekamos dviejuose centruose – Kauno ir Vilniaus Santariškių klinikose. Pirmąją tokią operaciją Lietuvoje 1998-aisiais atliko Kauno klinikų specialistai.
