„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kūno psichoterapeutė – apie „ligų žemėlapį“: skauda kojas? Tai nerimo dėl pinigų išraiška

Rasa Mažionienė 14 metų dirba kūno terapeute, taikydama B.E.S.T. sistemą. Prisiliesdama prie žmogaus kūno ji gali suprasti, kokių psichologinių dilemų negali išspręsti ar kokias sprendžia žmogus. „Mūsų kūnas – mūsų ligų žemėlapis. Fiziniai susirgimai man byloja apie tam tikrus vidinius konfliktus“, – sako Rasa Mažionienė.
Pėdų masažas
Pėdų masažas / „Scanpix“ nuotr.

Specialistė pastaruoju metu stebi tendenciją: vis dažniau žmonės skundžiasi kojų skausmais. Pasak kūno psichoterapeutės, tai visuomet byloja apie nerimą dėl pinigų, o nugaros skausmai, kurie irgi kamuoja dažną lietuvį, atsiranda dėl to, kad tenka kažką „nešti ant kupros“ arba dėl to, kad bijoma kitų vertinimo.

Kūno psichoterapija

Rasa Mažionienė kiekvieną dieną praktiškai taiko kūno psichoterapijos metodus. Įvairiose pasaulio kampeliuose gyvenę ir dirbę psichologai, psichoterapeutai atrado ir bandė apibendrinti vieną įžvalgą – tai, ką mes mąstome, jaučiame, išgyvename, vieną dieną ima atsispindėti kūne. Žmogui sunku suprasti, kas jam neduoda ramybės, o dar sunkiau tą įvardinti, tačiau kūnas viską pasako, tereikia mokėti jį išgirsti ir suvokti jo siunčiamus signalus. Rytų šalių senovinės praktikos, žymiojo K. G. Jungo įžvalgos apie kūno ir proto ryšį dėjo pamatą tam, kas dabar vadinama kūno psichoterapija.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Mažionienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Mažionienė

Šiuo metu Rasa Mažionienė rengia knygą apie kūno psichoterapiją, B.E.S.T. sistemą ir savo asmeninę patirtį. Ji sako, kad atėjęs pas tradicinį psichologą ar psichoterapeutą žmogus gali ilgai meluoti – sau ir specialistui, o pas kūno psichoterapeutą melas greitai demaskuojamas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Save išgydžiusios kūno psichoterapeutės Rasos Mažionienės patarimai: kokios emocijos sukelia kokias ligas

„Kūno psichoterapija yra vienas iš būdų padėti sau jaustis geriau, suvokti save šiame pasaulyje ir įžvelgti visatos dėsnius savo kasdienybėje. Kūnas visuomet reaguoja į visas emocijas, kurias mes išgyvename. Ir įsimena mūsų reakciją į dirgiklį ilgam, kartais ir visam gyvenimui.

Kai prarandame gyvenimo džiaugsmą, nesijaučiame laimingi, darome tik tai, ko reikia visuomenei, bet ne mums, kūnas ima sirgti.

Pasikartojus reakcijai, ji „įsirašo“ raumenyse kaip spazmas, tam tikros vietos įtampa, kaip užspaudimas, sutankėjimas, vaizdžiai sakant, blokas, o tai galiausiai sukelia įvairius sutrikimus, – sako Rasa. – Paklausite, ar visus skausmus mūsų kūne reikia aiškintis ieškant problemų jausmuose, prote, nuostatose? Iš esmės, viskas, kas atsispindi mūsų kūne, turi kažkokias gilumines priežastis. Kūne esančios įtampos visuomet sako, jog yra konfliktas tarp to, kaip jaučiuosi, ir to, kaip gyvenu.“

Kojų skausmai

„Pastaruoju metu dažnai susiduriu su kojų problemomis. Kaip tą paaiškinti? Greičiausiai žmogus neleidžia sau judėti į priekį. Čiurnų skausmai, skausmingi padai (skausmingumas išryškėja einant per nelygų paviršių ar skausmingas yra pado linkis, tada žmogus dedasi visokius ortopedinius įdėklus į batus) byloja apie tai, kad žmogus bijo judėti į priekį dėl baimės prarasti finansinį stabilumą. Padai – tiesioginė finansinio nestabilumo baimės išraiška. Jei kelia nerimą čiurnos sąnariukai, vadinasi, atsisakote gyvenimo malonumų dėl tų pačių finansinių praradimų baimės“, – aiškina kūno psichoterapeutė, žmogaus pažinimo centro „Vaiska“ įkūrėja.

Pasak jos, kojų blauzdos susijusios su pavydo jausmu. „Jei žmogus vis pagalvoja „kodėl kitiems taip gerai einasi, o man ne? Aš juk stengiuosi, o jie nesistengia“. Tada dar žmogų gali užpulti ir stipraus pykčio momentai, kuriuos irgi išprovokuoja pavydas. Pradžioje pykstama ant kitų, paskui ant savęs, kodėl neišeina taip gerai gyventi, kaip kitiems. Šie jausmai gali atsispindėti ir kelių sąnariuose skausmo pavidalu“, – sako R.Mažionienė.

Keliai kūno psichoterapijoje atlieka santykio su tėvais projekciją: kairysis kelis – santykiai su mama, dešinysis – su tėčiu. Kuris kelis skauda – su tuo tėvu yra neišspręsti klausimai, neišjaustos ir nepaleistos nuoskaudos, pyktis.

Šlaunys – tai mūsų negebėjimas išsilaisvinti nuo patirtų psichologinių traumų, čia kaupiamos senos nuoskaudos. Toks lyg ir sandėlis negatyvių emocijų; o šios srities skausmas byloja apie negalėjimą paleisti, nesuvokimą, kad reikia atsikratyti praeities bagažo, nes jis užima vietą ir neleidžia judėti į priekį. Ne veltui apie finansinių vargų neturintį žmogų sakoma „tvirtai stovi ant žemės“. Kai tvirtai stovi, tada ir kojų neskauda, nes žmogus realizuoja savo norus, kuria produktą ar paslaugą, moka įsivertinti savo triūsą“, – reziumuoja Rasa.

Vida Press nuotr./Moteris masažuoja kojas
Vida Press nuotr./Moteris masažuoja kojas

Pinigų yra, bet per mažai

Pinigai visiems asocijuojasi su išgyvenimu, su maistu, o finansinis nestabilumas daugelio pasąmonėje turi tiesioginį ryšį su badu. „Kojų skausmus dabar vis dažniau jaučia ne tik nepasiturintys žmonės, bet ir plati visuomenė, tie, kurie turėtų jaustis esantys vidutinė klasė. Buvusios finansinės krizės, po euro įvedimo kylančios kainos, vis daugiau žmonių verčia jaustis neramiai. Ir tas jų nerimas vieną dieną virsta fiziškai jaučiamu skausmu. Tai jau tendencija“, – sako Rasa.

Pasak jos, kojų blauzdos susijusios su pavydo jausmu.

Ji sako, jog neretai žmonės turi pinigų, tačiau vidinė baimė vis tiek jų nepaleidžia. „Galvojama, kad reikia jų prikaupti, tada neleidžiama sau patirti malonumų – važiuoti į kelionę, nueiti į kiną, nusipirkti kokį nors daiktą. O kai žmonės neleidžia sau džiaugtis gyvenimu, tai visuomet turi sniego gniūžtės efektą. Kai prarandame gyvenimo džiaugsmą, nesijaučiame laimingi, darome tik tai, ko reikia visuomenei, bet ne mums, kūnas ima sirgti“, – kalba kūno psichoterapeutė.

Pasak kūno psichoterapeutės, egzistuoja tokia praktika, kuri vadinasi giminės programų korekcija. „Tai ajurvedos išmintis apie 7 kartas, kelis šimtus žmonių, kurie gyveno iki mūsų, ir jų gyvenimai, jų išmoktos ar neišmoktos pamokos dabar veikia ir mus. Jeigu giminėje buvo bado periodų, kažkokių sunkių išgyvenimų dėl nepritekliaus, ir koks nors jūsų protėvis to neišgyveno, nepaleido, tai gali imti ir stipriai išryškėti jūsų gyvenime, nes tai virto tokia lyg ir programa, kuri atsikartos visose jūsų giminės kartose. Jeigu jūs nesuvoksite šitos programos, neišspręsite jos savo gyvenime, tai ji toliau keliaus per jūsų giminę, ir visi jaus baimę dėl pinigų, visus kamuos kojų skausmai“, – sako R.Mažionienė.

Nugaros skausmai

Nugaros skausmai, pasak neurologų, rudens metu, kai atvėsta, kai dažniau lyja, pučia stiprūs vėjai, ima kamuoti kas ketvirtą žmogų. Rasa visko vien tik šaltam orui nenurašytų.

Skausmas viršutinėje nugaros dalyje byloja apie žmogaus neleidimą sau būti savimi: ką apie mane pagalvos, kaip mane priims. Atsakomybės jausmas – tai pečių zona, čia slypi ir atsakomybė už kito žmogaus jausmus. Jeigu skauda pečių zoną, greičiausiai galvojate: „Jeigu sakysiu ar darysiu, ką noriu daryti – kaip kitas jausis, o jeigu jam nepatiks? Vadinasi, reikia laviruoti, kad galėčiau savo darbus daryti ir kito reikalus tvarkyti.“

Neišlaisvinus ir nesuvokus emocijų, kurios sukelia nugaros skausmą, užteks pirmo didesnio streso, ir skausmas vėl grįš.

Kai aš pati su tuo susidūriau savo gyvenime, sukūriau tokį posakį: „Aš esu per silpna daryti tai, kas man nepatinka, nes ir tam, kas man patinka, reikia labai daug jėgų.“ Aš negaliu dviejų gyvenimų gyventi vienu metu. Dažnai norėdami kitam žmogui padėti, imame gyventi už jį, neleidžiame jam būti savarankišku. Galiausiai baigiasi tuo, kad jį, vaizdžiai sakoma, tempi ant kupros. O kadangi taip ir yra, kuprą ima ir fiziškai skaudėti“, – aiškina kūno psichoterapeutė.

Nugaros apačios skausmai susiję su vertybėmis. Jeigu skausmas aukščiau kyla – aukos jausmas, jeigu eina žemyn – pažeminimo jausmas. Ką tai reiškia? „Kad žmogus nedrįsta gyventi vadovaudamasis savo vertybėmis, nes kai jis išdrįso jas išreikšti viešai, buvo suniekintas, gal net patyrė smurtą. Pavyzdžiui, vienas vyras pasakojo, kad vaikystėje užstojo klasioką, iš kurio buvo tyčiojamasi, tada sulaukė fizinio smurto. Kai pasiskundė tėvams, jie irgi jį sumenkino, ragino nežliumbti ir nesikišti į tokias situacijas.

„Scanpix“ nuotr./Nugara
„Scanpix“ nuotr./Nugara

Vėliau, jau suaugusį vyrą ėmė kamuoti stiprūs nugaros skausmai, nes situacija atsikartojo įgavusi kitą pavidalą – jis matė, kaip bendradarbis piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, jo vertybės liepė apie tai pasakyti viršininkui, bet jam gi dar vaikystėje buvo liepta nesikišti. Jis nesikiša, tačiau nugaros skausmas atspindi jo vidinį konfliktą“, – pasakoja Rasa atvejį iš praktikos.

Tam žmogui, jeigu jis ieškos pagalbos pas medikus, bus pasiūlyti nuskausminamieji vaistai, masažai. Pasak Rasos, jie bus veiksmingi tol, kol jis tą naudos, tačiau neišlaisvinus ir nesuvokus emocijų, kurios sukelia nugaros skausmą, užteks pirmo didesnio streso, ir skausmas vėl grįš.

Į pagalbą sau

Rytų masažo praktikose labai dažnai terapijos pradedamos nuo kojų – pėdų masažas. „Jeigu nėra gero įžeminimo, jeigu blokas pėdose, emocijos nesugebės išeiti. Blogiausia kas nutinka, jos randa išėjimo kelią per galvą, taigi per agresiją, per konfliktus, kuriuos žmogus pats provokuos. Įžeminimą galima padaryti vaikštant basomis. Nors šis metodas irgi trumpalaikis, tačiau galima nuo jo pradėti“, – sako Rasa.

R.Mažionienė tiems, kuriuos kamuoja kojų skausmai, siūlo kasdien užsiimti psichohigiena. „Kaip sumažinti baimę dėl pinigų stygiaus? Jeigu žmogaus viduje yra baimė, reikia didesnių dvasinių praktikų. Visų pirma siūlau pradėti nuo sąžiningo pripažinimo sau, kad gal savu laiku tingėjote mokytis, kad gal dabar irgi nenorite imtis pokyčių. Gal tiesiog jūsų tingėjimas paslėptas po priekaištu aplinkai ir virtęs kojas kaustančia baime? Pasikalbėkite sąžiningai su savimi, jeigu nenorite gyventi nuolatiniame skausme.

Labai svarbu išmokti džiaugtis tuo, ką turi, – dėl to vakarais reikia dėkoti už nugyventą dieną, apmąstant kiekvieną įvykį, patirtį, jausmą. Jeigu vieną dieną žmogus pagaliau suvokia, kad pinigų užtenka, tačiau baimė vis tiek likusi, tada reikia savęs klausti: kas man yra pinigai ir ko aš iš tikrųjų bijau – pačių pinigų praradimo ar ateities? Ko aš iš tikrųjų bijau? Kas perdavė tas baimes – mama ar tėtis? Kuris sakė „vaikeli, tik žiūrėk, kad būtų pinigų juodai dienai“? Gal jūsų gyvenime jau nėra vietos tokiems sakiniams ir tokiai „gyvenimo išminčiai“? Tai gera pradžia darbui su savo mintimis, jeigu niekada apie tai negalvojote“, – sako kūno psichoterapeutė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Mažionienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rasa Mažionienė

Ji įsitikinusi, jog liga – tai netinkamo gyvenimo būdo išraiška. „Netinkamas jis gali būti dėl to, kad patys save ilgai prievartavome ar kad gyvename santykiuose, kur esame prievartaujami. Jeigu daug metų nieko nekeičiame, kūnas pavargsta, ima sirgti, jis primygtinai rodo, kad kažkas blogai. Kad taip nenutiktų, reikėtų įprasminti kiekvieną savo veiksmą. Paklausti savęs – ką mano dabartinis veiksmas duoda mano dabartiniam vystymuisi?

Visada patariu daugiau analizuoti įvykusias jums situacijas. Mąstykite, kodėl ta situacija su manimi nutiko, kodėl ji mane taip užkabino, kodėl aš taip sureagavau. Jei trūksta dvasinio pagrindo, žinių, yra daug protingų knygų, išmintingų žmonių. Tapkite sąmoningesni, ir jūsų gyvenime bus mažiau skausmo bei ligų“, – pataria kūno psichoterapeutė Rasa Mažionienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs