Į daugelį šių reakcijų žmonės paprasčiausiai numoja ranka, manydami, kad visa tai praeis tiesiog savaime. Vis dėlto kai kurie iš šių organizmo signalų gali pranešti apie kiek rimtesnius sveikatos sutrikimus. Taigi, kada vertėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į gydytojus, pataria tinklalapio health.com medicinos specialistai.
Išsausėjusi burna
Sumažėjęs seilių kiekis burnoje gali būti įvairių negalavimų priežastis. Tai gali reikšti, jog geriate per mažai vandens, tačiau yra ir rimtesnių sutrikimų, susijusių su sausumu burnoje. Sausumas gali būti vaistų, pavyzdžiui, antidepresantų, vartojimo šalutinis poveikis.
Pirmiausia reikėtų gerti daugiau vandens, kramtyti becukrę gumą ar čiulpti mėtinius ledinukus. Jei dažnai geriate kavą, reikėtų sumažinti ir suvartojamo kofeino kiekį, jei rūkote – meskite. Taip pat galite išbandyti ir įvairius medikamentus, kurie sudrėkintų burną, pavyzdžiui, drėkinamieji purškalai ar geliai.
„Jei niekas iš šių priemonių nepadeda, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sako knygos „Kas per šlykštynė?“ (angl. „What the Yuck?“) bendraautorius ir medicininio žurnalo redaktorius Roshini Rajus. Jis taip pat priduria, kad ši problema gali būti ženklas, jog reikėtų išsitirti dėl kvėpavimo problemų, sinusito ar diabeto.
Čiaudulys
Dažnas čiaudėjimas gali reikšti, kad atsirado alergija, sukelta dirgiklių iš aplinkos. Taip pat tai gali būti ir virusinės infekcijos ženklas, o kai kurie žmonės tiesiog turi tokį polinkį dažnai čiaudėti. Jei dažnai ir reguliariai čiaudote, reikėtų stebėti, kada tai būna ir pagalvoti, kam galite būti alergiški. Pediatrijos profesorė Rachel Vreeman tikina, kad dažniausiai pasitaikančios alergijos kyla nuo dulkių, žiedadulkių ar gyvūnų plaukų.
Jei daugiausia čiaudote pavasarį, kuomet žiedadulkių būna itin daug ar po to, kai įsigijote katę ar šunį, tikriausiai ir esate alergiški būtent tiems dalykams. Žinoma, vis tiek reikėtų pasitarti su alergologu, išsiaiškinti alergijos priežastis ir jei reikia gerti vaistus.
Sprando skausmas
Galvos laikymas vienoje pozicijoje ilgą laiką (pavyzdžiui, sėdint prie kompiuterio) gali sukelti kaklo spazmus, nemalonų maudimą ir skausmą. Jei dirbate sėdimą darbą ilgą laiką, įsitikinkite, kad tiek kėdė, tiek stalas ir klaviatūra ar monitorius, būtų patogioje vietoje ir nevargintų jūsų kaklo.
Jei būnate namie ir naudojatės nešiojamuoju kompiuteriu, geriausia būtų naudotis juo prie stalo, o ne sėdėti ant sofos su kompiuteriu ant kelių. Ekranas akių lygyje ir lengvai pasiekiama klaviatūra nevargins jūsų ir nesukels nepatogių pojūčių. Tas pats galioja ir planšetiniams kompiuteriams bei kitiems prietaisams. Visgi, jei sprando spazmai ir skausmai tęsiasi ilgą laiką ir prevencinės priemonės (kompresai, masažas) neduoda jokios naudos, kreipkitės į profesionalų kineziterapeutą ar neurologą, mat šiuo atveju sprando skausmas gali pranešti apie nervų problemas.
Mėšlungis
Nemalonūs ir skausmingi kojų ar rankų raumenų spazmai gali atsirasti praėjus kelioms valandoms po intensyvaus sporto ar po ilgos darbo dienos, praleistos avint netinkamą avalynę. Taip pat tokie spazmai gali būti dehidratacijos ar vitaminų trūkumo požymis. Jei mėšlungis kamuoja itin dažnai, patartina valgyti maisto produktų, turinčių daugiau kalio, pavyzdžiui, avokadų ar bananų. Jei intensyviai sportuojate, gerkite pakankamai vandens, kad neprasidėtų dehidratacija. Kartais tokius spazmus sukelia nervinių ląstelių pažeidimai ar sutrikimai. Jei mėšlungis dažnai kartojasi, kreipkitės į gydytoją.
Pėdos ar rankos nutirpimas
Nemalonus jausmas kojoje, rankoje ar kitoje kūno dalyje dažniausiai atsiranda tada, kai sutrikdomas nervinis impulsas nuo kokios nors kūno dalies iki smegenų. Jausmas būna panašus, tarsi kažkas badytų su nedidele adatėle koją ar ranką. Tuomet jūsų koja ar ranka „prabunda“ ir nervinis impulsas vėl gali keliauti toliau. Kojos sukimas ratu ar rankos sugniaužimas/atgniaužimas gali padėti sumažinti nemalonius pojūčius. Jei norite išvengti kūno dalių nutirpimų, turėtumėte dažniau judėti, nesėdėti sukryžiuotomis kojomis ilgą laiką, o jei dirbate sėdimą darbą, darykite dažnas pertraukas, pasivaikščiokite. Visgi, jei nemalonus jausmas nepraeina ilgą laiką, tikriausiai turite problemų su nervine sistema, ir turėtumėte kreiptis į gydytoją.
Gerklės kutenimas
Nemalonus kutenimo pojūtis gerklėje dažniausiai būna sukeltas gripo, peršalimo, įvairių sezoninių alergijų, oro užterštumo ar netgi rėkimo. Geriausia naudoti natūralias priemones, kurios sumažintų kutenimą, pavyzdžiui, skalauti gerklę su druska (pusė šaukštelio druskos ištirpinti puodelyje vandens) ar čiulpti mėtines pastiles. Jei gerklės perštėjimas ar kutenimas susijęs su alerginėmis reakcijomis, antihistaminas gali padėti sumažinti simptomus ir nemalonius pojūčius.
Sausa oda
Sausas ar šaltas oras, saulė, muilas – visi šie dalykai sausina ir neigiamai veikia jūsų odą. Taip pat odos problemos gali būti susijusios ir su skydliaukės sutrikimais. Jei odos išsausėjimas sukeltas išorinių faktorių, geriausia būtų kuo daugiau drėkinti odą kremu ir praustis ne po karštu, bet po vėsiu vandeniu. Jei sausa oda vargina ilgą laiką, kreipkitės į endokrinologą, kuris ištirs skydliaukės veiklą, arba dermatologą.
Blogas kvapas iš burnos
Nemalonus kvapas iš burnos yra sukeliamas dujų ir toksinų, išsiskiriančių iš jūsų kūno ar bakterijų, kurios susikaupę jūsų burnoje ar sinusuose. Sinusų ar virškinimo trakto gydymas – geriausias būdas atsikratyti šios problemos. Bet jei kvapas iš burnos nedingsta, pasikonsultuokite su odontologu. Gali būti, kad kvapą sukelia dantenų uždegimas. Dantų valymas kasdien gali panaikinti blogas bakterijas, sukeliančias nemalonų kvapą.
Nemiga
Vartymasis lovoje naktį dažna problema, kuomet tinkamai nepasiruošiame miegui. Atėjus vakarui vis dar užsiiminėjame veikla, kuri stimuliuoja smegenis ir neleidžia joms pasiruošti miegui: bėgiojame lauke, žiūrime televizorių ar ilgai sėdime prie kompiuterio. Jei norite gero ir kokybiško miego, reikia tinkamai paruošti organizmą.
Palaukite, kol visiškai pavargsite ir išsikrausite ir tuomet lengvai užmigsite. Jei tai nepadeda, pagalvokite, kokia galėtų būti jūsų nemigos priežastis. Kai tik suprasite, kas neleidžia jums išsimiegoti (pvz, stresas, naujas darbas), miego kokybė tikrai pagerės, tačiau jei ji negerėja, tuomet pasikonsultuokite su gydytoju, kadangi užsitęsusi nemiga gali pranešti apie tokias ligas, kaip depresija, lėtinis nuovargio sindromas ir panašiai.
Karščio bangos
Hormonų svyravimai ir menopauzė vidutinio amžiaus moterims gali sukelti karščio bangas ir kūno temperatūros pakilimą. 2008 metais atliktas tyrimas parodė, kad moterys, kurios lankė jogos treniruotes, mokėsi taisyklingai kvėpuoti ir užsiiminėjo meditacija penkias dienas per savaitę, patyrė mažiau karščio bangų ir mažiau prakaitavo miegodamos naktį, nei tos moterys, kurios sportavo mažiau. Mitybos racioną taip pat derėtų papildyti sojų pienu ar tofu sūriu.
Maišeliai po akimis
Oda po akimis yra labai plona, todėl ir kraujagyslės toje vietoje yra labiau matomos. Pasigavusios uždegimą, kraujagyslės išsiplečia, tuomet ir paakiai patamsėja. Uždegimą gali sukelti stresas, verkimas ar miego trūkumas, neretai pabrinkę paakiai gali pranešti ir apie inkstų sutrikimus, todėl vertėtų apsilankyti pas gydytoją. Jei norite sumažinti paakių patinimą, naudokite kremą su kofeinu. Jei paakių oda itin patamsėjusi, galite naudoti makiažo pagrindą (jis turėtų būti vienu atspalviu šviesesnis nei jūsų oda) ir taip paslėpti pabrinkimą.
Rėmuo
Aštrų skausmą krūtinėje labai dažnai sukelia skrandžio rūgštys, pakilusios stemple aukštyn. Jei norite, kad skrandžio rūgštys nekiltų ir nesukeltų nemalonių pojūčių, reikėtų vengti persivalgymo, atsisakyti maisto, kuris sukelia rėmenį (kofeinas, šokoladas, aštrus maistas, alkoholis). Visgi, jei susiduriate su rėmeniu, antacidas kuriam laikui sumažintų skrandžio rūgštingumą, bet reikėtų pasikonsultuoti ir su gydytoju, nes tai gali būti ir rimtesnių negalavimų priežastis. Jei dažnai graužia rėmuo, gali būti sutrikęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Ūmus į nugarą plintantis skausmas gali signalizuoti apie kasos uždegimą.
