Pasak gydytojos, patekęs į mūsų organizmą su maistu, cinkas įsisavinamas visame žarnyne, tačiau labiausiai – plonojoje žarnoje. Išoriškai gana plačiai naudojamas ir cinko oksido pavidalu (įvairiuose tepaluose) kaip pagalbinė priemonė odos susirgimų gydymui – pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
„Cinko daugiausia randama maisto produktuose, kuriuose gausu baltymų. Kai kuriuose pasaulio regionuose, kur mityba skurdesnė, vartojama mažiau mėsos, jūrų gėrybių, tų žmonių organizmuose cinko iš tiesų labai trūksta.
Svarbu paminėti, kad subalansuota dieta yra pats geriausias ir optimalus būdas užtikrinti ne tik cinko, bet ir visų kitų mikroelementų bei maistinių medžiagų įsisavinimą. Deja, šiais laikais daugelio žmonių, gyvenančių išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir lietuvių, gyvenseną reiktų koreguoti – ne dėl to, kad maisto ar produktų trūktų, tačiau dėl ydingų įpročių, gyvenimo tempo, patiriamo streso ir kitų veiksnių.
Esant tokiai situacijai atsiranda disbalansas, dėl ko cinko lygmenys taip pat gali sumažėti. Tam tikroms žmonių grupėms, kaip, pavyzdžiui, senjorams ar asmenims, sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis, yra padidinta cinko trūkumo rizika dėl sutrikusio jo įsisavinimo“, – sakė K.Ziutelienė.
Kas signalizuoja, praneša apie cinko trūkumą ir ar verta profilaktiškai atlikti kraujo tyrimą?
Pasak gydytojos, išskirti specifinius cinko trūkumo reiškinius būtų sudėtinga, tačiau jei dingsta apetitas, pradedate vis dažniau sirgti, jaučiate nuovargį, ima lėčiau augti ir slinkti plaukai, ilgiau nei įprastai gyja žaizdos – visi šie simptomai kartu arba atskirai gali pranašauti apie cinko trūkumą organizme.
„Vaikams žymus cinko trūkumas gali lemti lėtesnį augimą ir vėlesnį lytinį brendimą. Pajutus minėtus simptomus reikėtų juos aptarti su savo šeimos gydytoju ir tuomet nuspręsti, ar reikalingas detalesnis ištyrimas, atliekant laboratorinius tyrimus.
Tačiau svarbu suprasti, jog cinkas, kaip viduląstelinis elementas, skirtinguose žmogaus organizmo audiniuose gali būti randamas skirtingomis koncentracijomis – daugiausiai cinko žmogaus kūne rastumėme, pavyzdžiui, prostatos ir smegenų audiniuose (hipokampe), o kraujyje aptinkama cinko koncentracija gali nebūtinai atspindėti realią situaciją“, – kalbėjo gydytoja.
Pašnekovė sako, kad pirmasis žingsnis visuomet turėtų būti kritiškai įsivertinti savo mitybos racioną ir esant poreikiu jį koreguoti: „Prieš pradedant įgyvendinti korekcijas ar siekiant suprasti, kas yra subalansuota mityba, tikrai rekomenduočiau individualiai pasikonsultuoti su šeimos gydytojais, dietologais ar medicininį išsilavinimą turinčiais sveikos gyvensenos specialistais, įsivertinti gretutines lėtines ligas ir bendrą sveikatos būklę.
Jei įtariama, jog cinko gali trūkti, dėmesį reikėtų atkreipti į daugiau baltymų turinčius maisto produktus: jūros gėrybes, mėsą, riešutus, ankštines kultūras (avinžirniai, pupelės, lęšiai). Užtikrinus raciono balansą, galima vartoti ir papildus – suaugusiam žmogui per dieną iš viso rekomenduojama suvartoti 8–11 mg cinko.“
Literatūroje aprašomi atvejai kai žmonės perdozuoja cinko, vartodami pernelyg dideles papildų dozes. Pasak K.Ziutelenės, remiantis JAV nacionalinio sveikatos instituto rekomendacija maksimali leistina suaugusio žmogaus dozė parai yra 40 mg cinko – viršyti šią ribą gali būti pavojinga sveikatai ir gyvybei.
„Cinko perdozavimas gali būti ūminis (kai cinko preparatų per daug suvartojama vienu kartu) arba lėtinis (kai nuolat vartojama didesnė, nei reikia dozė).
Ūmiai perdozavus cinko gali pradėti pykinti, atsirasti viduriavimas, pilvo, galvos skausmas, svaigimas. Lėtinis perdozavimas siejamas su nepageidaujamais neurologiniais reiškiniais, geležies įsisavinimo sutrikimu, virškinamojo trakto disfunkcija. Įtariant, kad galėjote perdozuoti cinko, reiktų nedelsiant susisiekti su gydytoju“, – sakė K.Ziutelienė.
