Širdies ir kraujagyslių ligos
Klaidingai manoma, kad širdies ir kraujagyslių ligos dažniausiai kamuoja vyrus. Iš tikrųjų šios klastūnės sukelia daugiau mirčių vyresnio amžiaus moterims nei vyrams ir yra dažniausia dailiosios lyties atstovių mirties priežastis. Manoma, kad pasaulyje per metus širdies ir kraujagyslių ligos sudaro iki 8,6 mln. mirčių. Dažniausiai šios ligos pakerta moteris po menopauzės, nes moteriškieji hormonai estrogenai nustoja teikti apsaugą kraujagyslėms. Be to, moterų širdies ir kraujagyslių ligos sunkiau diagnozuojamos ir gydomos, didesnė komplikacijų galimybė. Daugelis iš mūsų nė nežino, kad miokardo infarktas ir insultas yra pagrindinė negalios priežastis.
Pasak medikų, tokį didelį mirtingumą lemia žinių stoka ir abejingumas savo sveikatai. Jei Lietuvos moterys pakeistų požiūrį, galėtų gyventi bent penkeriais metais ilgiau – tiek, kiek gyvena Vakarų Europoje. Todėl Lietuvos širdies asociacija su Pasaulio širdies federacija siekia pateikti kuo daugiau informacijos apie šias ligas (žr. interneto tinklalapyje www.raudonasuknele.lt). Kuo anksčiau sužinosite dažniausias miokardo infarkto ir insulto priežastis bei rizikos veiksnius, tuo didesnė tikimybė, kad ligos išvengsite.
Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai:
- ⇒ aukštas kraujospūdis;
- ⇒ didelis cholesterolio kiekis kraujyje;
- ⇒ cukrinis diabetas;
- ⇒ rūkymas;
- ⇒ mažas fizinis aktyvumas;
- ⇒ nesveika mityba, sukelianti nutukimą ir antsvorį.
Lėtinio nuovargio sindromas
Medikai įsitikinę, kad ši liga – civilizacijos rykštė ir šiuolaikinio intensyvaus gyvenimo būdo rezultatas. Pavadinimas lėtinio nuovargio sindromas (LNS) atsirado tik 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai spaudoje pasipylė pranešimų apie nepaaiškinama liga sergančius veiklius darbingo amžiaus žmones, kurie skundžiasi galvos, sąnarių skausmais, nuovargiu, apetito stoka, nuotaikų kaita, sutrikusiu dėmesiu, kartais pakilusia temperatūra, padidėjusiais limfmazgiais. Lėtinio nuovargio atsiradimą gali lemti ir žmogaus charakteris, milžiniškas reiklumas sau ir polinkis persidirbti. Pasak psichologų, ligai atsirasti įtakos turi ir vaikystėje susiformavęs, galbūt tėvų įdiegtas požiūris į darbą, pinigus bei save. Tuos, kurie siekia tobulumo visose srityse, ypač kruopščiai atlieka skirtas užduotis, turi itin stiprų atsakomybės jausmą, jaučia nuolatinę įtampą, LNS aplanko dažniau.
Numoti ranka į LNS neprotinga. Dėl šios, beje, labai sunkiai diagnozuojamos ligos prastėja gyvenimo kokybė. Naujausi tyrimai skelbia, kad negydomas lėtinio nuovargio sindromas net dviem trečdaliams pacientų gali sukelti ryškių depresijos požymių. Beje, nuovargį galite justi sirgdami ne tik LNS, bet ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, lėtine intoksikacija, endokrininėmis, reumatinėmis, infekcinėmis, hematologinėmis, lėtinėmis plaučių, kepenų, inkstų ir psichikos ligomis. Galutinai LNS diagnozė patvirtinama atmetus visas rimtas, galinčias sukelti nuovargį ligas.
Kaip sau padėti
Privalote rasti laiko pailsėti ir išmokti atsipalaiduoti, nes dėl pertemptos psichikos atsiradusi nuolatinio nuovargio būsena savaime tikrai nepaleis. Atminkite, kad pasaulis neapsivers aukštyn kojomis, jei neatliksite vieno ar kito darbelio, ir visai nesvarbu, kad jų suplanavote daugiau, nei galite padaryti. Ilgainiui pertemptas organizmas nebepajėgs susidoroti su milžiniškais reikalavimais ir išsikvėps. Todėl elkitės labai atsakingai. Ypač svarbu laikytis tinkamo dienos režimo, sportuoti, padeda autogeninės treniruotės, meditacija, įvairios intensyvaus kvėpavimo technikos ir kitos atsipalaiduoti padedančios pratybos. Be to, jūsų valgiaraštyje turėtų netrūkti B grupės vitaminų, magnio, cinko (jo yra daigintuose grūduose, moliūgų ir saulėgrąžų sėklose).
Kepenys – organizmo filtras
Kepenys labai svarbios mūsų organizmui. Ne veltui šis organas vadinamas mažyte chemijos laboratorija, kuri visą parą dirba išsijuosusi. Tiesą sakant, ne tokios kepenys ir mažos: sveria apie 1,5 kg, o per minutę jomis prateka pusantro litro kraujo. Kepenys valo iš jo kenksmingas medžiagas, kurių ypač daug patenka į mūsų organizmą, kai užteršta tiek aplinka, tiek maistas.
Ką dar, be valymo, daro kepenys? Jos gamina gyvybiškai svarbius baltymus, dalyvauja cukraus ir riebalų medžiagų apykaitoje, reguliuoja imuninę ir hormonų sistemas. Tikriausiai girdėjote, kad kepenys yra ir didžiausia virškinimo sistemos liauka, kurioje gaminama tulžis, susikaupianti tulžies pūslėje. Galime tik įsivaizduoti, kas nutinka kepenims net lengvai „sustreikavus“, o ką kalbėti apie rimtas jų ligas, kurios ilgai gali būti nepastebimos todėl, kad iš daugybės milijardų ląstelių susidedančios kepenys neturi nervų ląstelių.
Lėtinės kepenų ligos – tai įvairūs kepenų uždegimai, kepenų cirozė, hepatozė. Ypač pavojingi hepatitas A ir B, nes gali komplikuotis į kepenų cirozę ir kepenų funkcijos nepakankamumą. Pavojingiausia, kad neretai žmogus pats nė nežino, jog yra užsikrėtęs hepatitu. Tik atlikus tyrimus paaiškėja, kad, rodos, niekuo dėti galvos skausmai, svaigimas, virškinimo sutrikimai atsirado sutrikus kepenų veiklai.
Kaip suprasti, kad kepenys negaluoja? Jei kepenys nusilpusios arba jas kamuoja uždegimas, dažnai jaučiamas nuovargis, ypač po pietų. Pasitikrinkite kepenis ir tada, jeigu pradėjote jausti pilvo skausmus po dešiniuoju šonkaulių lanku, praradote apetitą, jaučiate kartumą burnoje, kamuoja bloga nuotaika, parudavę vokų pakraščiai aplink akis, aplink lūpas atsirado rudų dėmių, pagelto akių baltymai.
Kaip sau padėti
Kad išvengtumėte kepenų ligų, venkite piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais (statistika rodo, kad net apie 50 proc. visų kepenų ligų sukelia alkoholio vartojimas), atsargiai vartokite cheminius vaistus, venkite keptų, riebių patiekalų, nuslopintų emocijų ir pykčio.
Pasak kinų medikų, pagrindinės priežastys, lemiančios kepenų ligas, – mūsų emocijos. Ypač žalingas pyktis. Tikriausiai pastebėjote, kad supykus trinka širdies ritmas, darosi sunku įkvėpti, todėl sergantiesiems kepenų ligomis labai naudinga išmokti taisyklingo kvėpavimo technikų.
Pagal kinų mediciną, kepenų veikla sutrinka ir tada, kai kūne išsiderina medžio energija, todėl būtina atkurti jos pusiausvyrą. Organizmą valančių, kepenų bei žarnyno veiklą gerinančių savybių turi paprastosios kiaulpienės, dirviniai asiūkliai, artišokai, tikrieji margainiai.
