Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2017 m. 1 tipo cukriniu diabetu sirgo 7939 žmonės, 2021 m. – 8402 žmonės, kasmet fiksuojama apie 1000 naujų susirgimų. 2 tipo cukriniu diabetu 2017 m. sirgo 126 432 žmonės, 2021 m. – 143 044, kasmet 2 tipo cukrinis diabetas naujai diagnozuojamas maždaug 16500 žmonių. Tikėtina, kad labai daug žmonių serga 2 tipo cukriniu diabetu to nežinodami (nesidaro profilaktinių tyrimų, nesilanko gydymo įstaigose).
2 tipo cukrinio diabeto galima išvengti
2 tipo cukrinį diabetą gali sukelti įvairios ligos, senėjimas, išoriniai fiziniai veiksniai (lėtinis stresas, chemoterapija, tam tikrų vaistų nuolatinis vartojimas), kuriuos sunku, o kartais ir neįmanoma kontroliuoti, tačiau kitais atvejais nuo šios ligos tikrai galima apsisaugoti pakeitus gyvenimo būdą ir imantis prevencinių priemonių.
2 tipo cukriniu diabetu neretai suserga antsvorio turintys, sėslų gyvenimo būdą propaguojantys žmonės, kurių mityba yra nereguliari, nesubalansuota, t. y. joje pernelyg daug gyvulinės kilmės produktų, kuriuose gausu riebalų, taip pat vartojama daug pridėtinio cukraus, perdirbtų grūdų (balti miltai, manai), tačiau mažai augalinės kilmės produktų, ypač daržovių. Tokia mityba sukelia gliukozės kiekio kraujyje šuolius, kasa išskiria didelį kiekį insulino, dėl to su laiku išsivysto atsparumas insulinui ir diagnozuojamas 2 tipo cukrinis diabetas. Ši liga vystosi lėtai ir nepastebimai, ryškių požymių ilgą laiką nebūna, neretai liga diagnozuojama jau įvykus tam tikriems organizmo pokyčiams, t. y. išsivysčius komplikacijoms, pvz., suprastėjus regėjimui.
Dėl to itin svarbu būti sąmoningiems ir nelaukiant kūno siunčiamų signalų rūpintis savimi nuolat – sveikai maitintis (saikas, balansas, įvairovė), susireguliuoti kūno svorį (kūno masės indeksas neturėtų viršyti 25) ir kuo daugiau judėti – nebūtina užsiimti profesionaliu sportu, bet vaikščiojimas, plaukimas, važinėjimasis dviračiu, riedučiais, paspirtukais (ne elektriniais), judrūs žaidimai ir pan. išeis į naudą kiekvienam.
2 tipo cukrinio diabeto gydymas
Diagnozavus 2 tipo cukrinį diabetą pirmiausiai rekomenduojama keisti mitybos įpročius, didinti fizinį aktyvumą ir taip paskatinti medžiagų apykaitą bei atsikratyti antsvorio. Rekomenduojama riboti maistą, kuris turi daug riebalų ir angliavandenių, o mitybą praturinti daugiau baltymų ir skaidulų turinčiais produktais. Į dienos režimą papildomai įtraukus aktyvesnes fizines veiklas, numesti papildomus kilogramus bus dar paprasčiau.
Kūno svorį sumažinus vos 5–10 proc., ima gerėti ir sveikatos rodikliai, ir pati savijauta.
2 tipo cukriniu diabetu sergančius pacientus prižiūrintys medikai teigia, kad kūno svorį sumažinus vos 5–10 proc., ima gerėti ir sveikatos rodikliai, ir pati savijauta. Kūno svoriui ir gliukozės kiekiui kraujyje mažinti yra skiriamas medikamentinis gydymas tabletėmis, o kai nusilpsta kasos funkcija gaminti insuliną – insulino injekcijomis.
1 tipo cukrinio diabeto priežastys nežinomos
Tiesa, yra ligų, ypač autoimuninės kilmės, kurios atsiranda nepriklausomai nuo pasirinkto gyvenimo būdo. Medicina iki šiol neranda atsakymo, kas tokioms ligoms atsirasti daro lemiamą įtaką.
Įrodyta, kad ligos, kurios stipriai paveikia imuninę sistemą, turi įtakos 1 tipo cukrinio diabeto atsiradimui (pvz., raudonukė, koronavirusas). Yra įrodyta, kad mityba 1 tipo cukrinio diabeto nelemia, šia liga gali susirgti ir kūdikiai, kurių mityba apsiriboja motinos pienu, ir ūgtelėję vaikai, kurie paprastai valgo kuo natūralesnį maistą.
Klaidingai manoma, kad 1 tipo cukriniu diabetu suserga saldumynų mėgėjai. Saldainiai ar pyragėliai niekaip nėra susiję su imunine sistema, kuri sunaikina insuliną gaminančias kasos beta ląsteles. Sėslus gyvenimo būdas, mažas fizinis aktyvumas taip pat nėra susiję su 1 tipo cukrinio diabeto atsiradimu, ligos nepavyksta išvengti net ir profesionaliems sportininkams.
Klaidingai manoma, kad 1 tipo cukriniu diabetu suserga saldumynų mėgėjai.
Mokslas dar neišrado jokių prevencinių priemonių, kad kasos beta ląstelės sugebėtų atsilaikyti ir neišnykti, tad ieškoti ligos kaltininkų – kol kas bergždžias darbas.
Pirmųjų 1 tipo cukrinio diabeto požymių atpažinimas
Kasai negaminant insulino, iš maisto gauta gliukozė yra nepasisavinama, dėl to žmogus silpsta ir laiku nediagnozavus ligos, negavus reikalingo gydymo gali mirti. 1 tipo cukrinio diabeto simptomai yra gana aiškūs – troškulys, dažnas šlapinimasis, padidėjęs apetitas, krentantis kūno svoris, vangumas, tačiau dažnai jie yra ignoruojami.
Manoma, kad daugiau geriama dėl vasaros karščių, o dėl didesnio išgeriamo vandens kiekio dažniau ir šlapinamasi; alkis siejamas su fiziškai aktyvia veikla, o mažėjančios kūno apimtys dažną netgi džiugina; tingumas, vangumas, nuotaikos nebuvimas priskiriamas pervargimui, poilsio stygiui ir pan.
Būtent dėl pirmųjų ligos požymių ignoravimo 1 tipo cukrinis diabetas neretai diagnozuojamas atsidūrus reanimacijoje, kai sutrinka gyvybinės funkcijos. Laiku nustačius 1 tipo cukrinį diabetą ir gavus tinkamą gydymą išvengiama ne tik gyvybei pavojingos būsenos, bet ir ligos komplikacijų – įvairių organų pažeidimų. Todėl kiekvienam yra pravartu žinoti 1 tipo cukrinio diabeto požymius ir būti atidžiam savo ar artimojo sveikatai, kad nereikėtų rizikuoti gyvybe ir būtų galima apsisaugoti nuo rimtų sveikatos sutrikimų.
1 tipo cukrinis diabetas nepagydomas, bet valdomas
Kadangi 1 tipo cukrinis diabetas yra nepagydomas, dažnai juo susirgę žmonės tai priima kaip skausmingą nuosprendį, kurį teks kentėti visą gyvenimą. Tokia nuostata atsiranda iš žinių apie ligos valdymą stygiaus, nemaža dalimi prie pesimistinių išgyvenimų prisideda ir aplinkiniai, kurie, pasikliaudami nuogirdomis, piešia katastrofišką sergančiojo ateitį su varganu maisto racionu, amputuotomis kojomis ir prarastu regėjimu.
Tiesa, kad tokia ateitis yra galima, bet tik ne šiais laikais, kai yra inovatyvių ir efektyvių ligos valdymo priemonių, padedančių išlaikyti gliukozės kiekį kraujyje normos ribose net ir valgant įprastą maistą.
Prieš pusšimtį metų sergantys 1 tipo cukriniu diabetu neturėjo galimybių nuolat stebėti gliukozės kiekio kraujyje pokyčių, kas yra ligos valdymo pagrindas, todėl buvo priversti laikytis griežtos dietos ir insuliną leistis virinamais švirkštais nustatytomis dozėmis. Tokia ligos priežiūra niekaip negalėjo užtikrinti geros ligos kontrolės, tad ir komplikacijų tikimybė visada buvo didelė.
Šiuo metu sergantys 1 tipo cukriniu diabetu savo gliukozės kraujyje kreives stebi išmaniuosiuose telefonuose nepertraukiamai, tad gali laiku reaguoti ir imtis priemonių padėčiai suvaldyti. Insulinui suleisti gali būti naudojami švirkštikliai su mažomis ir plonomis adatėlėmis arba insulino pompos, insuliną tiekiančios mygtuko paspaudimu.
Pagalba valdant 1 tipo cukrinį diabetą
1 tipo cukriniu diabetu sergančiojo mityba taip pat nėra kažkuo ypatinga. Nors draudžiamų produktų nėra, visgi patariama laikytis sveikos mitybos principų, kurie yra rekomenduojami ir bet kuriam sveikam žmogui.
Turbūt sudėtingiausia diabetu sergančiojo užduotis – sugebėti nustatyti, kokį poveikį gliukozės kiekiui kraujyje turi tam tikras maistas, ir apskaičiuoti, kokį kiekį insulino reikia susileisti, kad neištiktų hiperglikemija ar hipoglikemija (sveikatai ir gyvybei pavojingos būsenos, kai gliukozės kiekis yra per didelis arba per mažas). Tačiau yra sistemų, kurios sergančiajam leidžia pamiršti sudėtingus skaičiavimus. Tai specialios programos, kurios, turėdamos duomenis apie žmogaus jautrumą insulinui, insulino ir angliavandenių santykį, valgomą maistą ir fizinį krūvį, sugeba apskaičiuoti reikalingo suleisti insulino kiekį. Naudojantis tokiomis priemonėmis įmanoma išlikti darbingam, užsiimti mėgstama veikla, siekti sporto laimėjimų ir pan.
1 tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių poreikiai
Labai svarbu, kad artimoje aplinkoje esantys žmonės – šeimos nariai, giminaičiai, mokytojai, treneriai, bendramoksliai, bendradarbiai – suprastų šia liga sergančiųjų poreikius ir palaikytų, padėtų bei pagal galimybes sudarytų sąlygas pasirūpinti savo sveikata. Ugdymo įstaigose personalas turėtų būti apmokytas prižiūrėti 1 tipo cukriniu diabetu sergančius vaikus: žinoti gliukozės kiekio kraujyje normos ribas, reikalui esant sugebėti pamatuoti gliukozės kiekį kraujyje, suleisti reikiamą kiekį insulino, jeigu vaikas to pats dar nesugeba, būti dėmesingiems vaiko savijautai. Nesvarbu, kokio amžiaus yra sergantis 1 tipo cukriniu diabetu, jo aplinkos žmonės turėtų žinoti apie ligą ir sugebėti atpažinti sveikatai ir gyvybei pavojingas būkles.
Nukritus gliukozės kiekiui kraujyje sergančiajam 1 tipo cukriniu diabetu gali pasidaryti silpna, pykinti, raibuliuoti akyse, imti drebėti rankos, jam gali būti sunku kalbėti, sutrikti koordinacija. Tokiu atveju diabetu sergantis žmogus skubiai turi gauti greitųjų angliavandenių (sulčių, saldainių, gliukozės), nesvarbu, kad tuo metu vyksta svarbus susirinkimas, egzaminas, spektaklis, varžybos ir pan. Žmogui praradus sąmonę būtina skubiai kviesti med. pagalbą. Per aukštai pakilus gliukozės kiekiui kraujyje, žmogų gali pilti prakaitas, stipriai troškinti, skaudėti pilvą. Tokiu atveju jam būtina sudaryti sąlygas susileisti tiksliai apskaičiuotą kiekį insulino. Ilgai negavus insulino žmogui gali iškilti pavojus gyvybei.
Kaip matome, panašiai skambančios ligos yra skirtingos kilmės: imuninei sistemai sunaikinus insuliną gaminančias kasos beta ląsteles susergama 1 tipo cukriniu diabetu, o 2 tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas išsivysčius atsparumui insulinui, t. y. kai kasa gamina insuliną, kurio organizmas nesugeba pasisavinti). Dėl žinių stygiaus ir nesugebėjimo atskirti šių ligų visuomenėje gimsta mitų, kurie sergantiems kelia kaltės ir baimės jausmus. Neigiamas aplinkinių požiūris skatina slėpti ligą, ignoruoti jos simptomus, o tai trukdo siekti gerų sveikatos rezultatų ir kenkia darbingumui.
Klubas „Diabeto IQ“ yra visuomeninė organizacija, vienijanti bemaž 500 pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų, jaunuolių ir suaugusiųjų visoje Lietuvoje.
