Apie astmos simptomus, gydymą bei gydymo rezultatus 15min.lt kalbasi su Lietuvos astmos klubų asociacijos pirmininke Egle Kvedaraite.
– Kiek metų sergate astma?
– Daugiau nei 30. Patirtis tikrai nemaža. (juokiasi)
– Kokie Jums yra patys nemaloniausi šios ligos simptomai, kurie pasireiškia paūmėjimo atveju?
– Patys nemaloniausi – dusulio priepuoliai, kurie, kaip taisyklė, užklumpa netikėtai. Jie nemalonūs nei fiziškai, nei psichologiškai (ypač baimė, jog negali kvėpuoti).
Manau, jog nereguliariai vartojant vaistus, su šia liga susitvarkyti gali būti tikrai sudėtinga. Tačiau jeigu viską darai teisingai, tokios problemos neiškyla.
– Kaip reguliariai Jūs vartojate vaistus? Koks yra šių vaistų rezultatas?
nereguliariai vartojant vaistus, su šia liga susitvarkyti gali būti tikrai sudėtinga
– Vartoju kasdien jau ilgą laiką. Faktiškai, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, kai Lietuvą iš Europos pasiekė šiuolaikiniai vaistai nuo astmos.
Palyginus su tuo, kas buvo anksčiau (patirtys ligoninėse, reanimacijose), rezultatas – normalus gyvenimas. Kai kurie žmonės net nežino, kad turiu šią ligą.
– Ar galima sergant lėtine astma gyventi pilnavertį gyvenimą? Sportuoti, keliauti?
– Tikrai galima tiek sportuoti, tiek keliauti. Tiesą sakant, plaukioti ir važinėti dviračiu pati išmokau būdama 20-ties, tada, kada atsirado naujos kartos vaistai.
– Ar yra dalykų, kurių daryti Jums gydytojai vis dėlto nepataria?
– Kadangi mano astma yra alerginė, gydytojai nepataria daryti to, kas sukelia alergiją. Mano atveju yra patariama vengti tų vietų, kur yra alergenų, galinčių išprovokuoti alerginę slogą ir astmos priepuolius.
– Bendru Jūsų pastebėjimu, ar ligoniai, sergantys lėtine astma, dažniau yra linkę kreiptis į gydytojus ligos paūmėjimo atveju, ar problemą spręsti „sava eiga“?
– Sakyčiau, jog ligonių yra įvairių. Vieni vos paūmėjus astmai arba atsiradus dusulio požymiams keliauja pas gydytoją, o kiti po vieno ar kito dusulio priepuolio ar sunkumo naktį pavartoja vaistų papildomai (pasireguliuoja patys).
Yra ir trečioji dalis pacientų, kurie dusulį jaučia pastoviai. Tačiau gydytojui paklausus: „Kaip Jūs jaučiatės?", atsako: „Pakankamai gerai“, nes nuolatinis dusulys yra suprantamas, kaip normali būsena, ir žmogus nesupranta, kad pakoregavus gydymą, galima visiškai nejausti to pastovaus dusulio.
nuolatinis dusulys yra suprantamas, kaip normali būsena, ir žmogus nesupranta, kad pakoregavus gydymą, galima visiškai nejausti to pastovaus dusulio
Tiesa, tenka išgirsti ir tai, jog dalis gydytojų tiesiog nekreipia dėmesio į kai kurių pacientų skundus ir kiekvieną sykį skiria vieną ir tą patį gydymą.
Ši problema, galbūt, yra ryškesnė mažesniuose miesteliuose, kai pacientas, jausdamas gydymo stoką, nesikreipia į kitą specialistą, bijodamas įžeisti savo gydytoją.
Kalbant apskritai, sakyčiau, jog ir gydytojams kartais reikia labiau pasigilinti į tai, ką sako pacientas, ir konkrečiau paklausinėti, ką tai reiškia „gerai jaučiuosi“, ar „truputėlį dūstu“, ir padaryti papildomus tyrimus, surasti bendrą sprendimą, leidžiantį pacientui visiškai numalšinti ligos simptomus.
Sergančiųjų dėmesiui! Reguliariai (pagal gydytojo paskyrimą) vartodami vaistus bei vykdydami astmos kontrolę galite gyventi pilnavertį gyvenimą, nejaučiant jokių nemalonių simptomų. Šiuolaikiniai vaistai leidžia geriau kontroliuoti šią ligą, kai kuriuos vaistus užtenka vartoti tik kartą per dieną, tad tikimybė praleisti dozę žymiai sumažėja.
Rubriką remia:
LT/AST/0015/15
Parengta kartu su projekto partneriu
